Pasitelks georadarą
Įtariama, kad Biržuose, - mieste, kurį supa trys ežerai bei Apasčios upė, dalis nuotekų iš seniau pastatytų namų patenka ir į aplinką. Išaiškinti tai padės ir išmanus georadaras, kuriuo galima ištirti teritoriją ir atrasti po žeme paklotus nuotekų vamzdžius jų neatkasant.
„Biržuose tikrinimai vyksta nuolat. Šiemet planuojame georadaru patikrinti teritorijas palei Apaščios upę. Per tokias patikras prašome namų savininkų, kad jie parodytų nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus, su nuotekų vežėjais sudarytas sutartis ar nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo dokumentus. Pakankamai dažnai šių dokumentų žmonės neturi“, – sakė Jurgita Bruniuvienė, Biržų rajono savivaldybės ekologė.
Šiemet „Biržų vandenys“ kvietė gyventojus ir įmones, kurie buvo neteisėtai prisijungę prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, susisiekti su bendrove ir aptarti paslaugų teikimo sutarties sudarymo sąlygas. Susisiekę asmenys buvo atleisti nuo atsakomybės padengti įmonės patirtus nuostolius.
Pasak J.Bruniuvienės, nuo šiol aptikus neteisėtą prisijungimą bus reikalaujama padengti nuostolius. Suma, kurią tokiu atveju teks susimokėti, yra apibrėžta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse. Ji gali siekti iki 10 tūkst. eurų.
Biržų mieste 2020 m. patikrintos 348 individualios valdos. Po patikrinimų bendrovė „Biržų vandenys“ sulaukė ne vienos dešimties gyventojų prašymų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.
Marijampolėje – agitaciniai pranešimai
Marijampolėje nedrausmingus piliečius bandoma tramdyti agitaciniais pranešimais. „Patikrinimus vykdome nuolat, atrandame pažeidėjus, kurie turi atsakyti už savo veiksmus. Be to, siunčiame laiškus, ragindami prie centralizuotų tinklų prisijungti tuos, kurie to dar nėra padarę“, – sakė bendrovės „Sūduvos vandenys“ direktorius Žydrūnas Čekauskas.
Pasak jo, nėra lengva sugaudyti visus piktadarius. Būna įvairių situacijų. Tarkime, žmogus pirko būstą ir neišsiaiškino, kur ankstesnis šeimininkas leido nuotekas. Kiekvieną atvejį stengiamasi išsiaiškinti individualiai.
„Prieš dvejus metus vykdėme akciją – kvietėme nelegaliai prisijungusius prie infrastruktūros, bet nesturinčius sutarčių su „Sūduvos vandenimis“, atvykti ir sudaryti tas sutartis. Tokių vartotojų kreipėsi keli šimtai. Tokią akciją bandysime pakartoti vėl“, – akcentavo „Sūduvos vandenų“ vadovas.
Pasitelkė dūmų generatorių
Šiemet bendrovė „Šiaulių vandenys“ Aplinkos apsaugos departamentui pranešė apie 4 galimus aplinkos teršėjus, iš kurių 2 pažeidimai pasitvirtino. Vienur lietaus nuotekos buvo leidžiamos į buitinių nuotekų duobę ir kartu vamzdynu išleidžiamos į Vijolės upelį. Kitu atveju į tą patį upelį buitinės nuotekos, susimaišiusios su lietaus vandeniu, buvo leidžiamos nesandariu nuotekų vamzdžiu“, – sakė Inga Tamošaitienė, „Šiaulių vandenų“ klientų aptarnavimo ir pardavimų departamento vadovė.
Aplinkos teršėjų „Šiaulių vandenys“ ieško savo iniciatyva, o taip pat reaguoja į gyventojų pranešimus. Didžiausias bendrovės dėmesys nukreiptas į individualių namų rajonus, kuriuose jau yra išplėtota nuotekų tinklų infrastruktūra, tačiau kai kurie gyventojai nėra prisijungę prie centralizuotos sistemos.
Pasak I. Tamošaitienės, savarankiškas nuotekų tvarkymo būdas kelia papildomų rūpesčių ir visiškai neapsimoka. Tačiau „brangiau“ tvarkančių nuotekas Šiauliuose vis dar yra.
Pavyzdžiui, trijų asmenų šeima 3 kub. metrų talpą pripildo per 2–3 savaites. Vieno kub. metro nuotekų išvežimas kainuoja 7,38 Eur (su PVM), tai šiuo atveju už 3 kub. metrus reikėtų sumokėti 22,14 Eur. Tokia yra sąžiningai tvarkomų nuotekų kaina. Tuo tarpu prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos, už 1 kub. metro nuotekų tvarkymą moka po 1,48 Eur, o už 3 kub. metrus mokėtų 4,42 Eur.
„Patikrų metu ne kartą buvo aptikti nelegalūs vamzdynai, išvesti į žolynus, krūmynus ar griovius. Aptikus nelegalų vamzdį, dažnai pasitelkiama ir TV diagnostikos kamera, kuria ir nustatoma vamzdžio kryptis bei atrandamas pažeidėjas“, – minėjo specialistė.
„Nelegalius nuotekų išvadus padeda aptikti ir dūmų generatorius. Šiuo įrenginiu „Šiaulių vandenų“ tinklų tarnyba ieško savavališkai prijungtų paviršinių nuotekų tinklų prie buitinių nuotekų tinklų. Paleidus dūmus į vamzdyną, šie sklaidosi ir kyla pro atviras angas – šulinių liukus, paviršinių nuotekų groteles, namų lietvamzdžius. Iš kylančių dūmų angose galima lengvai patikslinti tinklų išsidėstymą ir savavališkus prisijungimus bei atsekti nelegaliai į aplinką nutiestus nuotekų išvadus“, – teigė i. Tamošaitienė.
Klaipėdoje problemų mažiau
Klaipėdoje didelės problemos su neprisijungusiais prie centralizuotų tinklų asmenimis nėra.
„Prisijungusių prie vandens ir nuotekų tinklų yra daug. Visgi reidus į pasirinktas teritorijas kartu su Aplinkos apsaugos tarnyba vykdome nuolat bei tikriname, kur neprisijungę prie tinklų gyventojai leidžia nuotekas. Prašome jų pateikti dokumentus, įrodančius, kad sukauptos nuotekos yra išvežamos. Pernai buvo nustatyta apie 40 tokių pažeidimų“, – sakė Gintarė Butkienė, AB „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė.
Pailna statinių žemėje
Palangoje pakankamai dažni atvejai, kai gyventojai atsisako prisijungti prie nuotekų trasų ir nuotekas vis dar kaupia po žeme įkastuose rezervuaruose.
Yra ir nemažai namų, kuriuose savadarbiai kaupimo rezervuarai buvo įrengti, kai čia dar net nebuvo nutiestos vandentiekio ir nuotekų trasos.
Savadarbiai nuotekų kaupimo įrenginiai – tai dažniausiai į žemę įkastos statinės, kurios būna specialiai prabadytos arba iš viso neturi dugno, kad srutos susigertų į gruntą ir jų nereiktų išvežti ilgą laiką. Pažeidėjais gali tapti ir tie žmonės, kurie tiesiog dėl savo aplaidumo laiku nepasirūpino seno rezervuaro remontu ir jis tapo nesandarus.
Aplinkosaugos inspektoriai vis dar randa įvairių pažeidimų, kai iš nesandarių rezervuarų buitinės nuotekos patenka į gamtinę aplinką, arba namų savininkai dokumentais negali pagrįsti, kad nuotekos iš rezervuaro yra išsiurbiamos bei išvežamos. Tokiems piliečiams skiriamos nemenkos baudos.
Norint išvengti šių nemalonumų, reikia turėti sutartį su nuotekų vežėjais, kurie turi leidimus vykdyti šią veiklą. Gyventojai privalo turėti ir saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus ne mažiau kaip metus laiko.
Preliminariais Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) duomenimis, prisijungimo prie nuotekų tinklų leidimų šiemet per pirmą pusmetį išduota 20 proc. daugiau lyginant su 2019-aisiais, dar iki pandeminias metais.
Tam įtakos turėjo ir masinis statybų bumas, ir fizinių asmenų kaupiami milijoniniai indėliai bankuose, kuriuos nuspręsta investuoti. „Namo prijungimas prie centralizuotų tinklų, ne tik leidžia jo šeimininkams džiaugtis patogumais, bet ir ženkliai pakelia paties namo vertę. Tai tautiečiai pamažu suvokia“, – reziumavo LVTA prezidentas Bronius Miežutavičius.
