Gal neapgalvotas žmonių mulkinimas? Taip, pigaus biokuro importas iš Baltarusijos per kelerius metus išaugo bene dvigubai. Ir tai Lietuvos biokuro gamintojams kainavo milžiniškus praradimus. Tačiau tai nereiškia, kad ši energijos gamybai būtina žaliava nugyveno savo amžių.
Pamanysit, kad tik giname savo mundurą, o faktų nėra? Anaiptol. Europos Komisijos narė Kadri Simson nuolat kartoja, kad biokuras yra didžiausias atsinaujinančios energijos šaltinis – greta vėjo, saulės ir kitų energijos šaltinių jis sudaro kone 60 proc. šio sektoriaus. Jis yra ir dar ilgai bus nepakeičiama Europos energetikos sistemos dalis.
Verta priminti ir „paprastą“ biokuro privalumą. Tai daugialypė jo paskirtis, nes iš biomasės gaminama ir šilumos energija, ir elektros energija, ir transporto kuras. Be to, energija gaminama ten pat, kur ir vartojama, o Europa apskritai yra biokuro energetikos technologijų lyderė.
Tačiau yra gaji nuomonė, kad biomasės naudojimas energijai gaminti yra susijęs su pernelyg intensyviu miškų naudojimu, netgi su nuolatiniu nesaikingu miškų kirtimu. Be to, biokuro sektorius daug kam atrodo kaip vienalytis, – kad visame pasaulyje taikomi vienodi jo gavybos metodai.
Toks įsivaizdavimas prasilenkia su tikrove. Skirtingose valstybėse – skirtingose vietovėse ir žaliavų naudojimas, ir tvarumo nuostatų laikymasis, ir sąsajos su kitomis pramonės šakomis taip pat yra skirtingos. Skiriasi ir galutinė produkcija, ir jos apimtys.
Be abejo, medienos biomasė turi būti gaminama ir naudojama atsakingai. Vis dėlto pastaruoju metu nuolat kartojamos su tiesa prasilenkiančios, skambios frazės kelia pavojų – priešiškos kampanijos gali turėti skaudžių pasekmių pasauliniam siekiui neutralizuoti anglies dvideginio išmetimą.
Jų priežastį bent iš dalies galima paaiškinti dideliu „Packard“ (Davido ir Lucile Packardų) fondo tikslingu finansavimu. Iš jo per 10 mln. JAV dolerių jau skirta dotacijoms, siekiant sumažinti biokuro energijos paklausą. Be to, fondo įkūrėjai ketina per kitus ketverius metus šiam tikslui skirti dar apie 25 mln. JAV dolerių. Taigi pinigų šaltinis trykšta. Tik ką jis maitina?
Biomasės energetika yra neatsiejama miškininkystės dalis. Biokuro gavyba yra susijusi su miškų tvarkymu, o kartu – pramonės procesais: biokuras naudojamas šilumai ir elektrai gaminti, biomasė – popieriaus bei daugybės kitų produktų gamyboje.
Taigi galimybė parduoti miško kirtimo liekanas biokuro turi teigiamos įtakos ir pačių miškų tvarkymui. Juo labiau kad tvarūs miškų tvarkymo būdai, pavyzdžiui, reguliarus retinimas, pagerina medienos kokybę ir padidina miškų atsparumą kenkėjams bei sumažina gaisrų plitimo tikimybę. O juk šios problemos dėl klimato kaitos tampa vis dažnesnės.
Bet svarbiausia yra tai, kad būtent biokuras ir jo naudojimas daro esminį poveikį mažinant klimato kaitą, o šią tiesą bandoma nuneigti.
Biokuro sektoriaus duobkasiams nerūpi tai, kad įvairios organizacijos – Europos Komisija, Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė, Tarptautinė energetikos agentūra ir kitos yra parengę šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo taupymo scenarijų, kuriame klimato kaitos mažinimas priklauso nuo biokuro naudojimo.
Apskritai iki 2050 m. atsinaujinantys energijos ištekliai turi sudaryti didžiąją dalį suvartojamos energijos. To reikia norint pasiekti, kad anglies dvideginio į aplinką nebebūtų išmetama.
Pravartu žinoti ir tai, kad prieš trejus metus įsigaliojo naujoji redakcija direktyvos „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“. Pagal ją yra parengta programa – numatyti tokių išteklių naudojimo veiksmai 2021-2030 metams.
Biomasė įtraukta į naująją direktyvos redakciją ne šiaip sau – ji yra biogeninės anglies ciklo dalis. Tai pripažįsta viso pasaulio miškų bei klimato ekspertai, ir nėra jokio mokslinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima pakeisti šį vertinimą. Taigi biokuro sektoriaus priešininkai prieš kalbėdami viešame eteryje turėtų atidžiai pasverti argumentus.
Keturi penktadaliai šalies šildymo katilų pritaikyta biokurui. Būtent ši kuro rūšis per pastaruosius 5-6 metus atpigino šildymą keletą kartų. Politiškai tapome nepriklausomi nuo rusiškų dujų.
Pagaliau buvo investuotos milžiniškos sumos būtent į kompleksinį biokuro panaudojimo ciklą. Vienu ypu biokurą pakeisti į saulės ar vėjo ar hidro jėgaines – utopiška. Biokuro buvo, yra ir bus. Tiesiog protingai jį išnaudokime.
Marius Valukynas yra asociacijos „Litbioma“ prezidentas
