„Judam, jau antrą aukštą baigiam. Pirkėjų netrūksta, tačiau norime padaryti ir tada parduoti, todėl nė kainų dabar neskelbiame. Statome iš savo lėšų, turime savo techniką – nėra didelio reikalo kuo greičiau iš žmonių surinkti pinigus. Per dieną sulaukiame bent po vieną susidomėjusiojo skambutį“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo pirmuosius daugiabučius po 30-ies metų Tauragėje statančio „Homero“ direktorius Gintaras Jurkonis.
Penkiuose daugiabučiuose – dviejų-keturių kambarių butai, kurių plotas – nuo 40 iki 80 kvadratinių metrų. Baigus statybas čia galės įsikurti 66 šeimos.
G.Jurkonio klausiau, ar reikėjo drąsos imtis tokio Tauragei, o ir kitiems mažesniems miestams nebūdingo projekto. „Kokia čia drąsa: pastačiau pirmąją saulės elektrinę, pirmąsias vėjo jėgaines – ten drąsos reikėjo“, – teigė pašnekovas.
Kėdainiuose naujas keturių aukštų daugiabutis jau stovi. Kaip ir Tauragėje – pirmasis po sovietmečio.
Apie tai, kad šiame mieste galėtų atsirasti naujas daugiabutis, galvota dar 2007 m., tačiau planai subyrėjo smogus krizei. Prie minties grįžta po 10 metų. Pardavinėti butus imta dar 2018-aisiais, vos pradėjus statybas, tačiau naujakuriai neskubėjo – žmonėms buvo nedrąsu pirkti. Dabar, kaip nurodoma skelbime, šiame name kvadratinio metro kaina – 1250 eurų. Iš 28 butų 18 jau parduotų.
Kėdainių savivaldybės viešųjų ryšių atstovė Jorūnė Liutkienė teigė, kad neretai tie, kurie turi namus aplinkiniuose miesteliuose, žiemoja pačiuose Kėdainiuose, kur taip pat turi butus. Esama ir emigrantų, kurie ateitį sieja su šiuo miestu: jie kelis mėnesius dirba užsienyje, o po to kuriam laikui grįžta į Kėdainius. Anot pašnekovės, jei dabar mieste dviejų kambarių senos statybos butas kainuoja 35 tūkst. eurų, dar prieš trejus metus už jį prašyta 25 tūkst. eurų.
Lietuvos-Ukrainos įmonė „Fortera“ Kėdainiuose dviejuose iki tol apleistuose sklypuose pastatė kotedžus – 9 sublokuotus namus po 126 kvadratinius metrus.
„Naujų namų Kėdainiuose nėra iš ko rinktis. Netgi turto vertintojai, prireikus atlikti turto vertinimą, pasimeta, nes neturi analogų, su kuo lyginti, todėl lygina su Panevėžiu.
Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje kuriasi vokiečiai, ukrainiečiai. Galvojame, gal atsiras žmonių, kurie norės normaliai gyventi“, – sakė kotedžus pastačiusios įmonės vadovas Egidijus Kriščiūnas.
96 arų sklype Šalčininkuose suprojektuoti du penkiaaukščiai. Vienas jų jau statomas. Kai projektas bus baigtas, sklype stovės du penkiaaukščiai, sujungti požemine automobilių aikštele. Per pirmąjį etapą, kurį ketinama baigti šių metų paskutinįjį ketvirtį, bus pastatyta 60-mt 1-4 kambarių butų ir 870 kv. m komerciniu patalpų
„Sniadeckio namais“ pavadintas projektas – pirmosios daugiabučių statybos Šalčininkuose per 20 pastarųjų metų.
Kaip „Lietuvos rytui“ sakė projektą vystančios „Interresta Development“ vadovas Bernardas Petroševičius, 14 butų jau rezervuota, su keliais pirkėjais pasirašytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys. Dar kelis butus žada nupirkti savivaldybė jauniems specialistams pritraukti.
„Imtis projekto Šalčininkuose pastūmėjo ekonominė šalies būklė, Šalčininkų geografinė padėtis: nuo Vilniuje esančio Liepkalnio, nuo miesto krašto ribos, iki jų – 40 km, vos 25 min. kelio. Be to, vis daugiau viešojo sektoriaus darbuotojų gali sau leisti įsigyti butą.
Vis dėlto drąsos pradėti tokį projektą reikėjo: juk tai ne dvibutis, investicijos gana didelės. Taip sutapo, kad pernai kovą gavome statybos leidimą ir atėjo karantinas. Tai sujaukė planus, bet šiandien situacija grįžo į vėžias: verslai Šalčininkų pusėje stipriai nenukentėjo, žmonės išlaikę darbus“, – kalbėjo B.Petroševičius.
Kol kas kvadratinio metro kaina čia – 1,2–1,4 tūkst. eurų, tačiau dėl stipriai brangstančių statybinių medžiagų jos gali keistis.
Įprastai šalčininkiečiai renkasi gyventi individualiuose namuose – šių kraštų gyventojai nori turėti nors kelis arus žemės daržui. Tas būdinga ir jaunimui. Šiame rajone jauni žmonės iki 30 m. sudaro 28 proc. gyventojų, 30-49 m. – 32 proc., 49-65 m. – apie 33 proc., 10 proc. – senyvo amžiaus žmonės.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija suskaičiavo, kad Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, nuo 2019 m. pradžios iki šių metų birželio 14 d. Lietuvoje buvo išduoti 225 statybą leidžiantys dokumentai gyvenamojo paskirties būsto trijų ir daugiau butų daugiabučiams. Iš jų – 57 ne keturiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Leidimai statyboms išduoti daugiabučiams Šilutėje, Panevėžyje, Noriškių kaime Plungės rajone, Šalčininkuose, Palangoje, Pabradėje, Kretingoje ir kitur.
Per minėtą laikotarpį „Infostatyba“ sulaukė 340 pranešimų apie statybos pradžią ir pagrindinių statybos vadovų pasamdymą.
„Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas aiškino, kad skirtumas tarp naujos ir senos statybos būsto kainų dėl medžiagų ir darbų savikainos visada buvo viena iš priežasčių, kodėl regionuose daugiabučių plėtra stagnavo. Dabartinis statybų kainų padidėjimas gali dar labiau apsunkinti naujų projektų plėtrą. Nepaistant to, ekonominei situacijai gerėjant pavieniai projektai yra vystomi.
Anot pašnekovo, tarp regioninių miestų išsiskiria Panevėžys. Čia šiuo metu plėtojami bent keturi daugiabučių projektai: 18 butų namas Klaipėdos gatvėje ir 4 aukštų multifunkcinis pastatas Laisvės pr., kur suplanuoti butai ir komercinės patalpos. Vakarinėje Panevėžio miesto dalyje pradedamas plėtoti 6 daugiabučių kvartalas, kuriame suprojektuota 114 butų. Šiuo metu dar tik ruošiama statybų aikštelė, bet pirmojo etapo dviejuose pastatuose rezervuota jau daugiau nei pusė būstų. Kainos projekte su daline apdaila siekia 1,3-1,4 tūkst. eurų už kv. metrą.
Alytuje, „Inreal“ žiniomis, šiuo metu plėtojamas vienas daugiabutis – S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje. Butų kainos projekte siekia nuo 1,5 iki 2,5 tūkst. eurų už kv. metrą. „Jau baigtuose vystyti pastatuose esama simbolinių likučių. Taip pat yra ir daugiau suplanuotų daugiabučių statybų, tačiau kol kas jos neprasidėjo“, – komentavo T.S.Kvainickas.
Šiauliuose 63 butai penkiuose daugiabučiuose suplanuoti viename naujųjų kvartalų. Viename pastate jau kuriasi gyventojai, antrojo statybos bus užbaigtos rugsėjį, likusieji bus plėtojami 2022 metais. Butų kainos projekte siekia 1,4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą su daline apdaila.
Šiame mieste statoma daug kotedžų. Populiariausi – 80-100 kv. m su daline apdaila. Tokių kvadratinio metro kaina siekia 1–1,3 tūkst. eurų.
„Pirminę kotedžų ir individualių namų rinka apskritai galima įvardinti kaip dominuojančią Lietuvoje, išskyrus sostinę. Mažesnės projektų apimtys, pigesnė žemė, pigesnė statyba, minimalios investicijos į infrastruktūrą, žemesnis dalinės apdailos lygis arba jos nebuvimas sudaro galimybę kotedžų projektų imtis mažesniems vystytojams ir pasiūlyti konkurencingą kainą.
Kita vertus, pirkėjai, susigundę kotedžais, turėtų objektyviai vertinti savo pirkinį. Žemės lopinėlis, kuriame neretai trūksta vietos net automobiliui, ne visiems yra pakankama atsvara didesniam atstumui iki miesto centro, didesnėms išlaidoms būsto įrengimui ir turto priežiūrai.
Kotedžas yra tarpinis pasirinkimas tarp buto ir namo, todėl požiūris į juos skiriasi. Vieni tokius objektus mato kaip apjungiančius abiejų alternatyvų privalumus, kiti – kaip jų trūkumų derinį“, – teigė T.S.Kvainickas.
Tiesa, statytojai imasi konversijų projektų. Konvertuoti administracinius ar gamybinius pastatus į tinkamus gyvenimui būstus yra pigiau nei pastatyti naują namą. Tokie būstai paprastai išsiskiria gera vieta miesto centre, unikaliu suplanavimu, aukštomis lubomis ir yra gana greitai realizuojami. Dažniausiai – dar neužbaigus statybų.
Apie tokius projektus žinoma Panevėžyje, kur daugiabučiu virsta mokykla, bei Mažeikiuose, kur konvertuojami seni banko ir restorano pastatai. Panevėžyje butai su daline apdaila buvusioje mokykloje parduodami už 900-1000 eurų už kv. m, Mažeikiuose kaina svyruoja apie 1,1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
