Šiais laikais nuo bankroto, žinoma, niekas nėra apsaugotas, tačiau pastarasis atvejis tik patvirtino ekonomistų įspėjimus, kad mokesčių mokėtojų sąskaita teikti pagalbą atskiroms įmonėms, kurios su sunkumais susidūrė net nebūtinai dėl pandemijos, nėra protinga.
VIVA atstovai dabar bando teisintis, kad „Enerstena“ gautus milijonus neva buvo įsipareigojusi panaudoti atsiskaitant su tiekėjais, darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija bei „Sodra“. Neva tokia pagalba leido žmonėms gauti atlyginimus, o partneriams – uždirbtus pinigus, todėl šios lėšos buvo įlietos į ekonomiką.
Tačiau tokie aiškinimai gerokai prasilenkia su Kauno apygardos teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad bendrovė ne tik nesugebėjo atsiskaityti su „Swedbank“, bet ir nesumokėjo poros tūkstančių eurų vienai valymo paslaugas teikusiai įmonei, taip pat maždaug 3 tūkst. eurų išeitinės kompensacijos vienam darbuotojų.
Klausimų kyla ir dėl to, kad atsiskaitymai strigo, nors pačios bendrovės turtas yra didesnis už įsipareigojimus. Tačiau šiuos reikalus jau turės išsiaiškinti bankroto administratoriai.
Svarbiau yra kas kita – ar VIVA išties tikslingai bei kryptingai teikia paskolas būtent tiems verslams, kuriuos pakirto pandemija?
Agentūra skelbia, kad jos valdomas Pagalbos verslui fondas jau yra patvirtinęs 27 investavimo sprendimus, kurių suma siekia 162 mln. eurų. Investavimo sutarčių pasirašyta mažiau – 18, o jų vertė – 77 mln. eurų.
Visiškai normalu, kad paskolų sulaukė, tarkime, sunkiai galą su galu suduriantys kai kurie viešbučiai ar restoranų tinklai, nes šie sektoriai tikrai nėra atsigavę nuo ilgo karantino metu patirtų smūgių.
Tačiau kai šimtatūkstantinės ar netgi milijoninės sumos atitenka slaugos namams, elektromobilių įkrovimo stotelių konstruotojams ar netgi baldų gamintojams, jau gali kilti rimtų abejonių.
Negana to, 10 mln. eurų paskola buvo skirta ir kelionių organizatoriui „Novaturas“, kurio dalis akcininkų yra iš Estijos.
„Fondas pernai buvo steigiamas per pirmąją pandemijos bangą, kai buvo baiminamasi, kad bėdos užgrius didžiąsias įmones.
Bet šiuo metu jos sėkmingai eksportuoja savo gaminius ir neturi sunkumų.
Užtat bėdų turi maitinimo, viešbučių, turizmo sektoriaus bendrovės, kurios tikrai nėra strateginės. Jos neturi tokios didelės įtakos Lietuvos gyvenimui, pavyzdžiui, kaip biotechnologijų įmonės ar regionuose veikiančios gamyklos, kurioms užsidarius nedarbo lygis ūgtelėtų 20–30 procentų.
Katilų gamintojas ir išvykstamojo turizmo organizatorius nėra strateginiai objektai, bet jie maitinami mokesčių mokėtojų pinigais“, – dar pavasarį stebėjosi finansų analitikas M.Dubnikovas.
Kita vertus, VIVA administruojamos paskolos yra išties nepigios. Kaip aiškino šios agentūros direktorius D.Vilčinskas, fondas investuoja į bendroves, kurios negali gauti finansavimo rinkoje, tad palūkanos santykinai didelės.
Antai „Novaturas“ turi mokėti 9,5 proc. metines palūkanas.
Galbūt todėl bendrovė pirma laiko jau grąžino ketvirtadalį gautos paskolos. Vis dėlto tokie palūkanų dydžiai, kai pati valstybė skolinasi beveik už dyką, labai stebina. Juk kai kuriais atvejais tokios paskolos jas gavusioms įmonėms gali tapti nepakeliamu akmeniu po kaklu.
Steigiant VIVA buvo nutarta, kad valstybė Paramos verslui fondui suteiks 100 mln. eurų bei 400 mln. eurų garantiją ne nuosavybės vertybiniams popieriams. Taip pat tikėtasi pritraukti institucinių investuotojų, kurie suteiktų dar pusę milijardo eurų.
Bet pranešimų apie pastarųjų įsitraukimą kol kas nepavyksta aptikti.
Galbūt verslas abejoja valstybės sugebėjimu tikslingai investuoti į paramą, skirtą sunkiai besiverčiančioms bendrovėms.
Tuo metu pačios Valstybės investicijų valdymo agentūros darbuotojai tikrai neturi kuo skųstis.
Portalo rekvizitai.lt pateikiamais duomenimis, čia dirbančių 22 žmonių vidutinis atlyginimas birželį viršijo 4 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių), o vasarį – kone 7 tūkst. eurų.
Agentūros generalinio direktoriaus D.Vilčinsko vidutinė alga (su vienkartiniu priedu) pirmąjį ketvirtį viršijo 10 tūkst. eurų ir pagal šį rodiklį viešajame sektoriuje jis nusileido tik Lietuvos banko valdybos pirmininkui.
Neabejotina, kad nustačiusi tokius atlygius VIVA steigėja Finansų ministerija, taip pat Paramos verslui fondo idėjos autorius centrinis bankas turėtų reikalauti ir atitinkamos atsakomybės. Tačiau šių institucijų reakcijos į realiai vėjais paleistus milijonus, kurie taip ir neišgelbėjo „Enerstenos“, kol kas nesulaukėme.
Kol kas neatsakyta ir į klausimą, ar taip veikianti Valstybės investicijų valdymo agentūra apskritai yra reikalinga.
Tiesa, po šių skandalais kvepiančių istorijų galima įžvelgti ir pamokų ateičiai. Galbūt išvydus, kaip valstybė taškosi mokesčių mokėtojų pinigais, pagaliau nurims politikų kalbos apie valstybinius bankus ar juolab vaistinių tinklus.
