Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš viso įregistruota 78,7 tūkst. NT pirkimo–pardavimo sandorių. Tai net 52 proc. daugiau nei 2020 metų sausį–birželį – 53,6 tūkst.
Pandemija neturėjo jokios įtakos: palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu, kai buvo užfiksuota apie 61 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra 29 proc. didesnis.
Atlyginimai jau atsilieka
„Prieš 4–5 metus rinka buvo daug geresnė nei šiandien. Žmonės žiūrėjo, ką perka, vertino aplinką, sertifikatus.
Dabar faktiškai viskas perkama iš brėžinių, mokama už kvadratinį metrą, nebežiūrima į kokybę. Kai ekonomika įžengė į tokį lygį, nieko gero nelauk“, – taip Žinių radijui kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Priežasčių taip manyti išties yra. Mat, Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokestis šių metų sausį–kovą, palyginti su paskutiniu 2020-ųjų ketvirčiu, netgi susitraukė 0,4 procento.
Tiesa, jis buvo kone 10 proc. didesnis nei prieš metus.
Savo ruožtu būsto kainos šįmet tik kilo – vien pirmąjį ketvirtį jos išaugo 5 proc. Naujos statybos būstai brango 3,5 proc., senesni – 6 proc. Ypač brango vienbučiai bei dvibučiai namai, jų kaina šoktelėjo 8,7 proc., o butų daugiabučiuose – 5 proc.
Dar didesnis būsto kainų šuolis įvyko per metus: palyginti su pirmuoju 2020-ųjų ketvirčiu, naujos statybos būstas vidutiniškai pabrango 10,8 proc., ankstesnės statybos – 12,8 proc.
Kainos kils, bet lėčiau?
Ne veltui jau pavasarį kai kurie ekspertai prabilo apie besiformuojantį NT burbulą – panašų į tą, kuris triukšmingai sprogo po 2008-ųjų krizės.
Vis dėlto Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigė manantis, kad šiemet bent jau didmiesčiuose atlyginimų ir būsto kainų augimas gali susilyginti.
„Kadangi nekilnojamasis turtas įsigyjamas ne vien tik skolintomis lėšomis, nekyla ir tokių didelių atsiskaitymo problemų, kokios buvo per ankstesnę krizę.
Dabar žmonės didžiąją dalį sumos moka iš savo santaupų, pagal visas teorijas tai – saugiausias variantas“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Be to, pasak M.Statulevičiaus, pastaruoju metu matyti didelis žaliavų ir statybos medžiagų brangimas, taip pat kyla reikalavimai būsto kokybei, infrastruktūrai, todėl bent jau būsto kainoms mažėti dingsčių esą nėra.
Rinka pamažu aprimo
Kaip pažymėjo NT bendrovės „Eika“ prezidentas Robertas Dargis, apie burbulą imta kalbėti dar vasarį, nes tuomet būstai buvo šluojami neregėtu tempu. Tačiau jau tada pasigirdo ir raminimų, esą tai ilgai netruks.
Tokios prognozės išsipildė: birželį, palyginti su geguže, sandorių jau sumažėjo 3 proc. Tiesa, jų vis tiek buvo sudaryta 52 proc. daugiau nei prieš metus.
„Gegužę matėme, kad pirkimai sulėtėjo ir baigėsi agresyvusis periodas.
Man atrodo, kad viskas grįš į vėžes, čia buvo toks trumpalaikis dalykas.
Nemanau, kad šiemet iki metų pabaigos tos kainos toliau šitaip kils, kaip kilo pirmąjį ketvirtį.
Kita vertus, yra veiksnių, kurie neleidžia padidinti pasiūlos. Ta pati valstybė jau 4 metus nepriimdama Žemės įstatymo pakeitimų, kurie yra paruošti, dar labiau kelia kainas ir brangina statybas.
Šiandien plėtotojai bijo įsigyti sklypų, nes neaiški situacija, kokią kainą valstybė norės paimti už to sklypo panaudojimą.
Kitaip tariant, tie nenaudojami žemės gabalai, kuriuose yra senos gamyklos, parduotuvės, šiandien neperkami. Tai mažina pasiūlą, o dėl to kyla kainos“, – Žinių radijui sakė R.Dargis.
Negaili milijonų eurų
Paklausa skųstis negali nei NT plėtotojai, nei būstus pardavinėjantys brokeriai, nei prabangių namų ar butų pardavėjai.
Kaip sakė tuo užsiimančios bendrovės „Baltic Sotheby’s International Realty“ bendraturtis Paulius Gebrauskas, prabangaus būsto sandorių pernai buvo sudaryta kone 50 proc. daugiau nei 2019-aisiais – vien ši agentūra jų fiksavo 1600.
Sostinėje ypač daug dėmesio sulaukė projektas „Misionierių sodai“. Buvo pabrėžiama, kad gyventojai galės mėgautis išskirtiniais vaizdais pro langus.
Todėl klientai kantriai laukė, kol projektas bus įgyvendintas. O rezultatas toks, kad brangiausias butas čia parduotas net už 2,4 mln. eurų.
Antroje vietoje – namas Valakampiuose, o trečioje – vila Pervalkoje: už juos sumokėta daugiau nei 2 mln. eurų.
Šiais metais už 1,6 mln. eurų jau parduotas namas Valakampiuose, antroje vietoje – namas Laurų gyvenvietėje, trečioje – taip pat namas Valakampiuose.
Anot P.Gebrausko, pajūryje drastiški pokyčiai prasidėjo pernai vasaros viduryje. Atrodė, kad prieš 2–3 metus pastatyti būstai tiesiog stovėjo, bet jau spalį viskas buvo išparduota. Brangiausias sandoris pajūryje siekė iki milijono eurų.
Lietuvos būsto rinkoje skaičiai vis didesni
Šiais metais Lietuvoje įregistruota maždaug 7,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimo atvejų – 48 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį pusmetį (5,4 tūkst.).
Vien birželį pasikeitė 1,5 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 44 proc. daugiau nei per 2020 metų birželį, bet 5 proc. mažiau nei per šių metų gegužę.
Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 40 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimo atvejų – 52 proc. daugiau nei prieš metus.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 19,5 tūkst. butų pardavimo atvejų – 38 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų pusmetį (17,1 tūkst.), o vien tik per šių metų birželį – 3,5 tūkst., arba 63 proc. daugiau nei prieš metus.
