„Kompanija „Nord Stream 2 AG“ atkreipė dėmesį į teismo sprendimą ir jį įvertins. Apie tolesnius žingsnius pranešime atėjus laikui“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė kompanijos atstovas.
„2020 metų gegužės 15 dieną Federalinė tinklų agentūra atmetė „Nord Stream 2 AG“ paraišką dėl ES dujų direktyvos, į kurią 2019 metais buvo specialiai įtrauktos pataisos siekiant daryti įtaką „Nord Stream 2“, taisyklių netaikymo.
„Nord Stream 2 AG“ tvirtina, kad kompanija patiria neteisėtą diskriminaciją, nes visi kiti dujų importo į ES dujotiekiai, į kuriuos investuota iki naujų taisyklių įsigaliojimo, turi teisę į tokią išimtį dėl dujų direktyvos pakeitimų. „Nord Stream 2“ paraiškos dėl išimties atmetimas rodo diskriminuojamą pakeistos ES dujų direktyvos poveikį“, – sakoma komentare.
„2019 metų gegužės 23 dieną, kai įsigaliojo pakeitimai, dujotiekis finansinio aprūpinimo požiūriu buvo užbaigtas. Remdamasi tuo laiku galiojusia teisine baze kompanija užbaigė kelių milijardų eurų investicijas dar likus daug laiko iki Europos Komisijos paskelbto plano įtraukti pataisų į ES dujų direktyvą.
Todėl 2020 metų birželio 15 dieną „Nord Stream 2 AG“ pateikė apeliaciją Diuseldorfo aukščiausiajam regioniniam teismui dėl Federalinės tinklų agentūros sprendimo atsisakyti taikyti kompanijai pakeistos ES dujų direktyvos reikalavimų išimtį“, – priminė dujotiekio operatorė.
„Federalinės tinklų agentūros atsisakymu 2020 metų gegužės 15 dieną patenkinti „Nord Stream 2 AG“ prašymą dėl išimties neatsižvelgta į pagrindinius investicijų apsaugos principus, leidus siaurai traktuoti terminą „užbaigta“. Europos Sąjungos Teisingumo Teisme toliau nagrinėjami „Nord Stream 2 AG“ skundai dėl pakeitimų, pagal Energetikos chartijos sutartį“, – pabrėžė kompanijos atstovas.
Kalba eina apie ES dujų direktyvos, Vokietijoje reguliuojamos atitinkamu nacionaliniu įstatymu, normas. Skundas buvo paduotas dėl Vokietijos energetikos ekonomikos įstatymo 28б skyriaus. Teoriškai galimybė atleisti nuo reguliavimo numatoma Vokietijos įstatymuose, bet ji taikoma tik dujotiekiams, užbaigtiems iki 2019 metų gegužės 23 dienos.
Tarp svarbiausių direktyvos nuostatų yra dujas tiekiančių ir transportuojančių kompanijų atskyrimas. Tai reiškia, kad „Nord Stream 2“ operatorė turi būti nepriklausoma nuo Rusijos energijos milžinės „Gazprom“, o 50 proc. dujotiekio pralaidumo turi būti rezervuota alternatyviems tiekėjams. Išimtys įmanomos, bet tik pritarus Europos Komisijai.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad trečiadienį paskelbta teismo nutartis visų pirma susijusi su bendrovių valdymo klausimais. „Tai veikiau korporacinis klausimas. Šiaip ar taip, pati bendrovė turi priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Galime tik pakartoti, kad „Nord Stream 2“ – išskirtinai... tarptautinis komercinis projektas, turintis įnešti reikšmingą indėlį į visos Europos energetinį saugumą“, – pridūrė jis.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas klojamas greta jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.
Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių. Tačiau šiam projektui įnirtingai priešinosi JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą. Jos argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.
