Geležies, vario ir aukso klodai išsibarstę po provincijas. Be kita ko, Afganistane esama ir retųjų mineralų, tokių kaip litis – esminis įkraunamų baterijų komponentas, kuris taip pat svarbus ir kitose technologijose.
„Afganistanas neabejotinai yra regione tradiciniais brangiaisiais metalais turtingiausia šalis, tačiau čia taip pat esama metalų, kurių reikia besivystančiai XXI a. ekonomikai“, – komentavo Rodas Schoonoveris, mokslininkas ir saugumo ekspertas, įkūręs „Ecological Futures Group“.
Saugumo iššūkiai, infrastruktūros trūkumas ir didelės sausros praeityje trukdė išgauti vertingus mineralus. Vargu ar valdžią perėmus Talibanui tai greitai pasikeis. Tačiau tokios šalys kaip Kinija, Pakistanas ir Indija nuo atsargų nenuleidžia akių.
Didžiulis potencialas
Dar iki JAV prezidentui Joe Bidenui anksčiau šiais metais paskelbiant, kad JAV kariai iš Afganistano bus patraukti, šalies ekonominės perspektyvos buvo miglotos.
2020 m. apie 90 proc. afganistaniečių gyveno žemiau valdžios nubrėžtos skurdo ribos – 2 JAV dolerių dienai. Tokius skaičius šį birželį paskelbė JAV Kongreso tyrimų institutas. Naujausioje Pasaulio banko ataskaitoje nurodyta, kad šalis lieka priklausoma nuo išorės pagalbos, privataus sektoriaus plėtra ir diversifikavimas varžomas netikrumo, politinio nestabilumo, silpnų institucijų, netinkamos infrastruktūros, išplitusios korupcijos ir sudėtingos aplinkos verslui.
Pastebima, kad daugelis šalių, kuriose silpnos vyriausybės, kenčia nuo to, kad mėginimai eksploatuoti gamtos resursus neduoda naudos vietos gyventojams ir to krašto ekonomikai bendrai, rašo cnn.com.
Tokių metalų kaip litis, kobaltas ar dar retesnių Žemės elementų, pavyzdžiui, neodimio, paklausa pasaulyje auga. Tai lemia siekis pereiti prie elektrinių automobilių ir kitų prietaisų, galinčių sumažinti anglies dvideginio išmetimą. Gegužę Tarptautinė energetikos agentūra paskelbė, kad ličio, vario, nikelio, kobalto ir retųjų elementų naudojimo apimtys turi stipriai didėti. Antraip pasauliui stabdyti klimato kaitos nepavyks.
Šiandien skaičiuojama, kad trys valstybės: Kinija, Demokratinė Kongo Respublika ir Australija – turi 75 proc. pasaulinių ličio, kobalto ir retųjų elementų atsargų.
Vidutiniškai elektriniam automobiliui reikia šešis kartus daugiau mineralų nei įprastam. Litis, nikelis ir kobaltas būtini baterijoms. Elektros tinklui taip pat reikia didelių vario ir aliuminio kiekių, o retieji elementai naudojami gaminti magnetams, kurių reikia sukti vėjo turbinoms.
JAV vyriausybė nustatė, kad ličio atsargos Afganistane gali būti didesnės nei Bolivijoje, o ši šalis žinoma kaip turinti gausiausius ličio telkinius.
„Jei Afganistanas turėtų kelis metus ramybės, per kuriuos jis galėtų panaudoti mineralų atsargas, per dešimtmetį šalis galėtų tapti viena turtingiausiųjų regione“, – 2010-aisiais „Science“ žurnalas citavo Saidą Mirzadą iš JAV Kongreso tyrimų instituto.
Dar daugiau kliūčių
Ta ramybė taip ir neatėjo, tad daugelis mineralų liko žemėje. Nors aukso, vario ir geležies kažkiek iškasta, norint išgauti litį ir retuosius elementus reikia kur kas didesnių investicijų ir technologinio išmanymo bei laiko.
Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad atradus atsargų telkinį iki kasykla pradės tiekti žaliavas praeina vidutiniškai 16 metų.
Skaičiuojama, kad dabar iš mineralų Afganistanas per metus susirenka milijardą JAV dolerių. Tačiau panašiai trečdalis šios sumos ištirpsta dėl korupcijos, taip pat ir Talibano atstovų, vadovaujančių nedideliems gavybos projektams.
R.Schoonoveris neatmeta, kad Talibanas šį sektorių plėtos. Vis dėlto panašu, kad pirmoje vietoje bus kiti reikalai.
„Jie perėmė valdžią, tačiau perėjimas iš sukilėlių grupės prie nacionalinės vyriausybės nebus paprastas“, – komentavo Josephas Parkesas, Azijos saugumo analitikas pasaulinėje rizikos konsultacijų įmonėje „Verisk Maplecroft“.
Afganistanui pritraukti tarptautinius investuotojus ir iki šiol nebuvo paprasta. Dabar tą padaryti bus dar sudėtingiau. Reikia įvertinti ir tai, kad dauguma globalių verslų ir investuotojų laikosi aukštesnių aplinkosaugos, socialinių ir valdymo standartų.
Proga Kinijai?
Valstybių remiami projektai, iš dalies motyvuoti geopolitikos – kita istorija. Kinija, pasaulio lyderė pagal išgaunamų retųjų žemės elementų gavybą, šią savaitę pareiškė, kad ji pasirengus palaikyti „draugiškus santykius“ su Talibanu.
„Kaimyninė Kinija imasi labai reikšmingos žaliosios energijos plėtros programos, – teigė R.Schoonoveris. – Litis ir retieji elementai čia nepakeičiami“.
Specialistas be kita ko atkreipė dėmesį, kad kasybą vykdant nepakankamai rūpestingai, ji gali būti pražūtinga ekologine prasme.
Tikėtina, kad dėl nestabilumo Pekinas bus atsargus pasiryždamas partnerystei su Talibanu ir žvilgsnį nukreips į kitus regionus. Juolab, kad Kinija jau yra nudegusi – Afganistane įstrigęs jų finansuotas vario kasyklos projektas.
