„Tobulėjant technologijoms lustai naudojami daugybėje kasdien naudojamų įrenginių: elektriniuose dantų šepetėliuose, skrudintuvuose, skalbimo mašinose, šaldytuvuose ir t. t.
Kadangi šiandien visos pajėgos nukreiptos į lustų telefonams, kompiuteriams ir kitiems masiniams produktams gamybą, tikėtina, kad greitu metu pritrūksime rečiau perkamų buities prietaisų, tokių kaip šaldytuvas ar skalbimo mašina“, – pranešime žiniasklaidai sako Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Problemos šaknys – pandemijoje
Lustų trūkumą lėmė pandemijos metu ženkliai išaugusi elektronikos prietaisų paklausa, automobilių gamintojų sprendimai ir lustų gamybos pajėgumus sumažinusios oro sąlygos.
„Kadangi pandemijos metu namuose likę žmonės ėmė pirkti vis daugiau kompiuterių, telefonų ir kitų elektroninių įrenginių, paklausa viršijo gamintojų galimybes. Prie trūkumo prisidėjo ir automobilių pramonės specialistų sprendimai. Tikėdamiesi ekonominės krizės, jie atšaukė lustų užsakymus taip paskatindami bendroves visus pajėgumus nukreipti lustų, skirtų plataus vartojimo prekių, masinei gamybai“, – aiškina G.Butėnas.
Prie šiandieninio lustų trūkumo ženkliai prisidėjo ir istorinė žiema JAV. Žiemos audros sukeltos stichinės nelaimės metu milijonai žmonių liko be šildymo ir elektros. Kartu buvo uždaryta ir lustų gamykla „NXP Semiconductors“ Teksase. Pasaulinį lustų tiekimą neigiamai paveikė ir gaisras Japonijos „Renesas“ gamykloje, keliems mėnesiams sustabdęs šių svarbių produktų gamybą.
Šiandien lustų trūkumas rinkoje toks didžiulis, kad įmonėms užuot prekes gavus per 4 savaites, jų tenka pralaukti beveik keturis kartus ilgiau –18 ar net 32 savaites.
Reikšmingi iššūkiai kiekvienam
Pasaulio lustų trūkumą jaučia ne tik automobilių gamintojai, bet ir masiniam vartojimui skirtų technologinių produktų kūrėjai, tarp kurių „Apple“, „Sony“ ir „Intel“. Bendrovės nebepajėgia patenkinti sparčiai augančios išmaniųjų telefonų, žaidimų kompiuterių, grafinių procesorių paklausos.
„Dėl lustų trūkumo šių metų pradžioje „Apple“, tikėtina, buvo priversta atidėti „MacBook“ gamybą, o „Sony“ – apriboti žaidimų kompiuterio „PlayStation 5“ tiekimą. Su iššūkiais susiduria ir žaidimų entuziastai – trūksta grafinių procesorių. Kadangi nėra aiškių prognozių dėl krizės pabaigos, tikėtina, kad greitu metu vartotojams gali tekti susidurti su dideliu elektroninių prietaisų trūkumu bei mokėti už juos didesnę kainą“, – teigia technologijų vadovas.
Situaciją sunkina ir tai, kad 75 proc. visų lustų paklausos patenkina vos du gamintojai: „Taiwan Semiconductor“ (TSMC) ir „Samsung“. Pandemijos metu jos neaugo taip greitai, kad galėtų patenkinti milžinišką laidininkų paklausą. Todėl šiandien lustų tiekimas stringa tiek žaidimų kompiuteriams, tiek telefonams. Nepatenkinus puslaidininkių paklausos, gali tekti iki 2022 m. atidėti naują „Galaxy Note“ seriją, nurodė pati gamintoja „Samsung“.
Skaudžiausiai kirto automobilių pramonei
Automobilių pramonė bene labiausiai priklausoma nuo lustų – pradedant nuo kompiuterinių variklių valdymo sistemų ir baigiant navigacijos sistemomis. Susidūrę su iššūkiais dėl lustų trūkumo, gamintojai „Ford“, „Volkswagen“ ir kt. buvo priversti uždaryti dalį gamyklų, surinkimo linijų ir atleisti dalį darbuotojų. Šių metų pirmąjį ketvirtį „Volkswagen“ nepagamino net 100 tūkst. automobilių, viešai pranešė bendrovių atstovai.
Tuo metu, siekdama neprarasti savo klientų, elektromobilių gamintoja „Tesla“ per kelias savaites perrašė transporto priemonių programinę įrangą, palaikančią alternatyvius lustus.
„Vis tobulėjantiems automobiliams ir elektroniniams prietaisams reikia ir daugiau lustų. Pavyzdžiui, telefonams, palaikantiems 5G ryšį, jų reikia net 40 proc. daugiau nei 4G ryšio modeliams. Milžiniška lustų paklausa gamintojus skatina pirmiausia tenkinti tų bendrovių poreikius, kurių užsakymai didesni, šiuo atveju – elektroninių prietaisų, kurių metinė rinka apima daugiau nei milijardą įrenginių“, – sako G.Butėnas.
Verta paminėti, kad lustų gamintojų prielankumą elektroninių prietaisų gamintojoms skatina jų pasiryžimas už lustus mokėti daugiau. Tokiu būdu pastarieji gali užtikrinti, kad prekės vartotojus pasieks laiku. Tuo metu automobilių gamintojai paliekami ieškoti naujų būdų, kaip išsikapstyti iš duobės.
Kada išlipsime iš duobės?
Nors šiandien sunku prognozuoti, kiek užtruks subalansuoti lustų pasiūlą ir paklausą, tikėtina, kad krizė gali užsitęsti iki 2022 m. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek ir kokių prekių pirks žmonės. Taip pat, ar bus imtasi statyti naujų lustų gamyklų, į kurias visas pasaulis pasiruošęs investuoti milijardus eurų.
Vienas tokių pavyzdžių – JAV technologijų milžinė „Intel“ ketinanti išleisti daugiau nei 17 mlrd. eurų dviejų naujų gamyklų statyboms. Lustų gamybos pajėgumus siekia padidinti ir Europos Sąjunga, šiandien pagaminanti mažiau nei 10 proc. visų lustų. Investavus 20–30 mlrd. eurų, iki 2030 m. šį skaičių ketinama išauginti du kartus – iki 20 proc.
Prekių trūks prieš Kalėdas
Tuo tarpu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad didžiausią elektronikos prekių trūkumą ir jų kainų kilimą pajusime rudenį ir žiemą, ypač artėjant Kalėdoms.
„Viena didžiausių problemų yra pablogėjusi koronaviruso padėtis Kinijoje. Virusas išplito į pusę Kinijos provincijų, o ši šalis juk taiko labai griežtą politiką – ji netoleruoja naujų koronaviruso židinių, vos toks atsiranda, tą regioną uždaro ir apriboja verslo veiklą“, – atkreipia dėmesį jis.
Anot ekonomisto, jau dabar 7 dienas iš eilės trečias pagal konteinerių krovinių apyvartą uostas pasaulyje Kinijoje stovi dalinai uždarytas. Dėl to Europa tikrai gali pritrūkti elektronikos prekių komponentų.
„Kainos tikrai augs. Jeigu užsikiša vienas uostas, tai tikėtina, kad brangs visa transporto grandinė. Kadangi ta kaina rudenį-žiemą didės, tai gali reikšti, kad bus ne tik prekių trūkumas, bet augs ir jų kaina“, – prognozuoja A.Izgorodinas.
Visgi jis nemano, kad visai nebegalėsime nusipirkti kai kurių prekių. „Vartojimo atsigavimas, kurį matėme vasarą pasaulyje, tikriausiai jau pasibaigė, nes per kelis mėnesius vartotojai jau įsigijo tiek prekių, kiek jiems reikėjo po karantino, tad tikriausiai rudenį-žiemą vartojimas normalizuosis.
Gali būti, kad tiesiog tebus laikini trūkumai, dėl ko prekių kainos gali labai šokinėti – vieną mėnesį pabrangs, kitą atpigs, priklausomai nuo to, kad Kinijoje atsiras ar dings koronaviruso židiniai“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt svarstė ekonomistas.
Lustų pardavimai pasaulyje birželį ir antrąjį ketvirtį išaugo 29,2 proc.
Puslaidininkių pardavimai pasaulyje birželį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pašoko 29,2 proc. iki 44,53 mlrd. JAV dolerių, pranešė Puslaidininkių pramonės asociacija (SIA).
Palyginti su gegužės mėnesiu, lustų pardavimai išaugo 2,1 procento.
Antrąjį ketvirtį pardavimai sudarė 133,6 mlrd. JAV dolerių ir buvo 29,2 proc. didesni negu tuo pat laikotarpiu metais anksčiau bei 8,3 proc. didesni negu šių metų pirmąjį ketvirtį.
„Puslaidininkių pardavimai antrąjį ketvirtį, palyginti su antruoju 2020 metų ketvirčiu, gerokai padidėjo ir augo visose pagrindinėse produktų kategorijose bei visose pagrindinėse regioninėse rinkose“, – pareiškė SIA pranešime cituojamas asociacijos vadovas Johnas Neufferis.
Anot jo, „ilguoju laikotarpiu lustų paklausa, kaip prognozuojama, toliau sparčiai didės, nes pasaulis ir toliau naudoja mikroprocesorius, kad taptų protingesnis, ekologiškesnis ir produktyvesnis“.
Birželį, palyginti su metais anksčiau, lustų pardavimai Šiaurės ir Lotynų Amerikoje padidėjo 22,9 proc., Europoje – 43,2 proc., Japonijoje – 21,2 proc., Kinijoje – 28,3 proc., Azijos ir Ramiojo vandenyno bei kituose regionuose – 34 procentais.
