Visuomenei naudingu darbu siekiama įtraukti asmenis į darbo rinką, kelti pasitikėjimą savimi bei padėti tapti visaverčiu visuomenės nariu. Nors manyta, kad pašalpų gavėjai galėtų savanoriškai talkinti soc. įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose bei atlikti su jų interesais susijusį kitą visuomenei naudingą darbą, praktinė situacija kitokia – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 80–90 proc. veiklų susiję su aplinkos tvarkymu.
„Tokie darbai nėra blogi savaime, jei tikslas yra grąžinti asmenis į visuomenę. Deja, apie 90 proc. visuomenei naudingus darbus atliekančių asmenų per metus taip ir nepradeda dirbti. Toliau gauna pašalpas. Dalis tampa tik pigia ir neapmokestinama darbo jėga aplinkai tvarkyti“, – apie sistemos spragas pranešė ministerija.
Todėl SADM siūlo apmokestinti pašalpas gaunančių asmenų darbą. „Būtų sudarytos darbo sutartys, jie gautų darbo užmokestį (kad ir minimalų ar dalį jo, jei dirba ne viską laiką), atitinkamai mokėtų mokesčius Sodrai ir GPM, kauptų darbo stažą, patirtį. Kitaip tariant, kad nebebūtų pašalpų gavėjais“, – nurodė ministerija.
Visuomenei naudingo darbo tvarką keisti ar net jo atsisakyti ragino ir Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT).
„Vadinamoji visuomenei naudinga veikla dažniausiai apima nuolatinius darbus, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymą, ir turi darbo santykiams būdingų požymių. Vis dėlto, darbo užmokesčio žmonės negauna ir dažnai jaučiasi nepilnaverčiais visuomenės nariais. Atlikdami šiuos darbus, stažo jie nesukaupia ir sulaukę pensijos toliau skursta. Kitaip tariant, dirba darbą, tačiau nei atlyginimo, nei socialinių garantijų“, – sakė NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė.
Savivaldybės priešinasi
Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) kreipimesi į SADM prašoma nekeisti galiojančios visuomenei naudingo darbo atlikimo tvarkos, palikti esamas 40 darbo valandų per mėnesį. Savivaldybių nuomone, dabartinė tvarka atitinka visuomenei naudingą veiklą atliekančių asmenų poreikius, todėl siūloma neatsisakyti veiklų, turinčių darbo santykiams būdingų požymių.
Kreipimesi taip pat teigiama, kad ilgalaikės socialinės paramos gavėjai dažniausiai yra asmenys, stokojantys socialinių įgūdžių bei turintys priklausomybių, ir dažnai atsisako dalyvauti savivaldybių organizuojamose prevencinėse programose.
Anot Savivaldybių asociacijos, reikalavimas dirbti visuomenei naudingus darbus yra efektyvi priemonė siekiant sumažinti piktnaudžiavimą pašalpomis ir pridūrė, kad priemonės atsisakius taptų sunkiau rasti darbuotojų, galinčių atlikti reikalingus darbus.
Šiai nuomonei antrino ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. „Pas mus šiandien yra eilė pasiūlymų dirbti. Turime naują gražų baseiną. Jau antrą mėnesį ieškome dviejų valytojų ir niekaip nerandame“, – kalbėjo ji.
Ž.Pinskuvienė pabrėžė, kad visų pašalpas gaunančių žmonių lyginti negalima. „Yra tie, kurie ieško ir stengiasi, bet yra piktybiniai, apie kuriuos ir kalbam, kurie turi atidirbti visuomenei naudingas funkcijas: grėbti kapinėse lapus ar šienauti. Šie žmonės piktybiškai nenori dirbti, nes jiems to daryti neapsimoka, nes jų šeima praras daug kitų dalykų. Mes nerandame būdų, kaip kitaip žmones motyvuoti ir paskatinti dirbti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Širvintų rajono merė.
Ž.Pinskuvienė įsitikinusi – socialinių išmokų sistema Lietuvoje yra iškreipta. Pasak jos, dirbančių ir minimalų atlyginimą gaunančių žmonių šeima gauna vos daugiau nei dviejų socialines pašalpas ir vaiko išmoką gaunančių bedarbių šeima. Dirbantys asmenys taip pat praranda socialiai remtiniems asmenims taikomas kompensacijas: socialinę stipendiją, nemokamą vaitinimą, kompensacijas mokyklos reikmėms bei darželio lankymui.
„Žmonės moka skaičiuoti. Jie pasiskaičiuoja, kad dirbti neapsimoka. Tarp šių žmonių yra daug nelegalaus darbo statybų, žemės ūkio sektoriuje. Mūsų socialinių išmokų sistema yra sugriauta. Jei bus nuimtas visuomenei naudingas darbas, tai tie „bambaliniai“ iš savo rūsių gyvenime neišeis“, – piktinosi Ž.Pinskuvienė.
Ieškos sprendimų
Anot nevyriausybininkų, visuomenei naudingi darbai – kraštutinė priemonė. Ilgainiui visuomenei naudinga veikla turėtų būti pakeičiama atvejo vadyba, individualių poreikių vertinimu ir jų atliepimu kompleksiškomis, intensyviomis paslaugomis, kurios padėtų integruotis į darbo rinką.
„Visuomenei naudingi darbai iš tikrųjų naudingi tik savivaldybėms ir seniūnijoms, kurios gauna pigios darbo jėgos. Jie galbūt galėtų būti laikinai taikomi, jei būtų apibrėžti laike ir vestų į konkretų pokytį, būtų sudarytos sąlygos įgyti įgūdžių arba gauti darbo. Tačiau toks pokytis savivaldybėms ar seniūnijoms finansiškai nenaudingas. Taip metų metus sukamas valstybės socialinės paramos ratas, iš kurio labai sunku išeiti“, – tvirtino A. Adomavičienė.
Siūlymui pritarė ir SADM. Pasak SADM ministrės Monikos Navickienės, piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys turėtų būti aktyviau įtraukiami į užimtumo rėmimo programas, kurių metu būtų sprendžiamos pamatinės nedarbo problemos: gydomos nepriklausomybės, organizuojamas pavėžėjimas, jei reikia, konsultuojama skolų grąžinimo klausimais, organizuojamos priežiūros paslaugos, kai asmuo nedirba, nes turi prižiūrėti šeimos narius.
Svarbiausiais tikslas, pasak ministerijos atstovų, yra kad žmonės pradėtų dirbti, o ne liktų pašalpų gavėjais.
2020 m. vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo per 56 tūkst. asmenų. Iš jų Visuomenei naudingus darbus atlikti vidutiniškai per mėnesį savivaldybės pasitelkė beveik 13 tūkst., t. y. beveik 23 proc., socialinės pašalpos gavėjų.
2020 m. daugiausia socialinės pašalpos gavėjų visuomeniniams darbams pasitelkta: Rokiškio r. savivaldybėje (apie 59,5 proc.), Elektrėnų savivaldybėje (apie 54,4 proc.), Molėtų r. savivaldybėje (apie 50,2 proc.), Prienų r. savivaldybėje (apie 49,7 proc.). Mažiausiai Vilniaus m. savivaldybėje (apie 0,1 proc.), Palangos m. savivaldybėje (1,7 proc.), Panevėžio m. savivaldybėje (apie 3 proc.).
