„Ari-lux“ priklauso socialinės įmonės statusas, nes, kaip teigiama bendrovės svetainėje, „įmonė įdarbina žmones, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, skatina jų grįžimą į darbo rinką ir socialinę integraciją“, tačiau įmonėje 10 mėnesių dirbusio neįgaliojo patirtis byloja ką kita.
Skundėsi per dideliu krūviu
„Per tą laiką, kurį esu pradirbęs, pamačiau daug įvykių bei pažeidimų“, – prabilo Vladimiras.
Įmonėje dirba onkologinėmis ligomis sergantys, po inkstų, kepenų persodinimo sveikstantys ir kitų ilgalaikių sveikatos problemų turintys žmonės, kuriems sveikatos specialistai draudžia kelti daugiau nei 15 kg sveriančius objektus. „Tačiau meistrai bei vadovas, matydami situaciją, užmerkia akis, kol tokie darbuotojai kilnoja „Euro“ paletes. Vienos paletės svoris siekia 25 kg“, – pasakojo buvęs įmonės darbuotojas.
Pasak jo, dešimtis kilogramų sveriančias paletes nešiojantys neįgalieji, bijodami prarasti darbo vietas, dėl patiriamų sunkumų įmonės vadovybei nesiskundė. „Kolega minėjo, kad yra iš nepasiturinčios šeimos, gyvena skurdžiai ir kol negavo pinigų, bijo ką nors pasakyti apie įmonę“, – aiškino Vladimiras.
Tačiau įmonės direktorė Martina Kondratavičė pateikė kitokią darbo sąlygų versiją. Pasak jos, supakuota furnitūra ir atskiros jos dalys sveria palyginti nedaug. Vidutinis svoris, kurį gali tekti perkelti darbuotojams, pasak jos, siekia apie 5-6 kilogramus.
„Bendrovės darbo procese apskritai nebūna krovinių, sunkesnių kaip 14 kilogramų. Be to, esant poreikiui, darbuotojai visuomet gali naudoti specialiai kroviniams kelti skirtą vežimėlį. Supakuotos produkcijos išvežimui ir žaliavos privežimui naudojamas rankinis ar elektrinis vežimėlis“, – kalbėjo ji.
Anot M.Kondratavičės, darbuotojams taip pat suteikiamos sąlygos asmeniškai arba anonimiškai išsakyti skundus bei pastebėjimus, įmetant juos į Pasiūlymų ir pastabų dėžutes.
Versijos skiriasi
Kalbėdamas apie patirtį įmonėje, vyriškis prasitarė ir apie darbuotojų patiriamą psichologinį smurtą. Pasak jo, įmonėje dirbantys meistrai tyčiojosi iš negalią turinčio asmens šiam grįžus iš nedarbingumo atostogų. Pašnekovo teigimu, darbuotojams ne pertraukos metu buvo draudžiama išeiti į tualetą, perskaičius žinutę ar telefone pasižiūrėjus laiką, būdavo grasinama atleisti iš darbo.
Tačiau įmonės direktorė naujienų portalui lrytas.lt teigė, jog bendrovė imasi priemonių palankiai emocinei atmosferai išlaikyti. „Kiekvienais metais išoriniai konsultantai bendrovėje atlieka vadinamuosius įsitraukimo tyrimus, kurių metu nagrinėjama, kaip darbuotojai jaučiasi, kaip vertina darbo sąlygas, atmosferą, darbo prasmingumą“, – aiškino įmonės vadovė.
Ji pabrėžė, kad „Ari-lux“ pasižymi maža darbuotojų kaita. Pasak jos, maždaug 25 proc. darbuotojų bendrovėje dirba daugiau kaip 10 metų, 49 proc. – daugiau kaip 5 metus. Tai, anot įmonės vadovės, rodo, kad darbo sąlygos ir psichologinė atmosfera bendrovėje yra palanki.
„Niekam neįdomios mūsų problemos – nei meistrams, nei vadovui, nei direktorei, nei direktorės pavaduotojai. Mes esame bejėgiai prieš įmonę. Dauguma išeina savo noru, nes negali kentėti viso šito elgesio. Aš irgi negalėjau kentėti, kai ant mūsų spjaudė, gąsdino, morališkai spaudė“, – neištvėrė pašnekovas.
Pagalbos nesulaukė
VDI atstovai naujienų portalui lrytas.lt patvirtino gavę keletą nusiskundimų, jog „darbuotojai nėra apmokomi dirbti, su jais grubiai kalbama, grasinama, neleidžiama kalbėtis telefonu, vadovai nedėvi kaukių, pirštinių, nesilaiko saugaus atstumo, neįgalūs darbuotojai dirba su cheminėmis medžiagomis, vairuoja krautuvą, jokių reikalavimų dėl apsaugos priemonių, kelia krovinius“.
Darbo sąlygas įvertinusi institucija nurodė, kad buvo nustatyta priimtina ir toleruotina rizika bei įmonės direktorei pateiktos rekomendacijas dėl darbo organizavimo.
Vladimiro įsitikinimu, būtent po kreipimosi buvo atleistas jis ir skurdžiai gyvenantis bei ilgą laiką sunkias darbo sąlygas kentęs kolega.
„Aš kai parašiau į darbo inspekciją, per mane jį atleido. Dabar jis niekuo nepasitiki, neturi jokių ryšių, nežino įstatymų, o dar mažametis vaikas auga“, – nuogąstavo buvęs įmonės darbuotojas.
Įmonės direktorė darbuotojų atleidimo aplinkybes aiškino pasikeitusiomis darbo sąlygomis. Perkėlus neįgaliųjų darbo vietas, įmonė nebegalės užtikrinti reikalingų darbo sąlygų, todėl pasirinko darbuotojus atleisti.
„Atleidimo metu, pasitarę su Darbo taryba, savo iniciatyva jiems užtikrinome kur kas geresnes finansines sąlygas, nei reikalauja teisės aktai, taip siekdami padėti ilgesniam laikui užsitikrinti finansinį stabilumą“, – paaiškino ji.
Problema lieka neišspręsta
Laikinai Kauno miesto neįgaliųjų draugijos vadovės pareigas einanti Laura Žiūkienė patvirtino, kad net įsidarbinę neįgalieji neretai kreipiasi pagalbos dėl netenkinančių darbo sąlygų.
„Žmogus įsidarbina ir mėnesį negauna pasirašyti sutarties, pats nesuvokia, nežino, ar bus sumokėti pinigai. Būna, kad neįgalieji įsidarbina ir patys neįvertina savo galimybių. Pavyzdžiui, žmogų ištinka naktiniai priepuoliai, tačiau kitą dieną dirbti jis jau nebelabai gali“, – įvykusias situacijas vardijo L.Žiūkienė.
Nors praktinė L.Žiūkienės patirtis rodo, kad smulkių neįgaliųjų teisių pažeidimų pasitaiko gana dažnai, nusižengimus fiksuojanti VDI 2018-2021 m. nustatė vos du su neįgaliais asmenimis susijusius darbo teisės pažeidimus.
Į darbo rinką įsilieti mėginantys neįgalieji patiria kliūčių ir dėl biurokratinių procesų. Pasak L.Žiūkienės, esama situacijų, kai asmuo galėtų įsidarbinti, tačiau to neleidžia ligos kodas. Jei neįgalusis nori dirbti naktiniu sargu, privalo gauti pažymą iš policijos, tačiau jei jo medicininėje istorijoje yra psichinę ligą žymintis kodas, to padaryti nebepavyks.
„S“ kodas taikomas net sergant depresija. Mes ilgus metus bendraujame su žmogumi, pažįstame ir žinome, kad galėtų dirbti sargu, tačiau formali diagnozė to padaryti neleidžia“, – aiškino pašnekovė.
L.Žiūkienės teigimu, požiūris į neįgaliuosius darbo rinkoje tampa palankesnis, tačiau vis dar trūksta dialogo su darbdaviais.
Ne visada kalti darbdaviai
Ji taip pat pabrėžė, kad dėl susidariusių konfliktinių situacijų ne visada kalti darbdaviai. „Tai labiau išimtis nei taisyklė, tačiau kartais patys neįgalieji peržengia ribas, naudodamiesi savo diagnoze. Pavyzdžiui, reikalauja, kad būtų nuvežami į darbą, parvežami namo“, – kalbėjo L.Žiūkienė.
Socialiai atsakingos įmonės „Smiltainis ir ko“ vadovas Aivaras Šidla pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai įdarbinti neįgalieji nenori dirbti.
Nepaisant to, įmonė nuo 2005 m. užsiima socialine veikla. „Darome daugiau nei reikalauja įstatymai“, – pareiškė A.Šidla.
Pasak jo, nors įmonės misija kilni, siekiant išlaikyti verslą pelningą kyla nemažai kliūčių – sukurti bei išlaikyti darbo vietas neįgaliesiems brangiai kainuoja. Situaciją, pašnekovo teigimu, apsunkina ir per dažnai besikeičianti įstatyminė bazė.
„Mes esame gamybinė įmonė. Mūsų veiklos ciklai yra ilgi, tad jei įstatymai pasikeičia kas keletą metų, o būna, kad ir kas metus, iš naujo adaptuotis yra didelis iššūkis“, – paaiškino A.Šidla.
Paklaustas, ar socialiniams verslams skiriamos subsidijos galėtų tapti pagrindiniu motyvu įmonėms darbinti neįgalius asmenis ir iš to pasipelnyti, pašnekovas pabrėžė, jog subsidijos priklauso nuo neįgaliojo darbingumo lygio, todėl bendrai vertinti visas įmones sudėtinga.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, socialinių įmonių subsidijavimas nutraukiamas VDI užfiksavus Darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus.
