„Jei mes žiūrėsime į analogiškus pavyzdžius, tai, tikėtina, tikrai turės didelį poveikį. Praktika rodo, kad mūsų bankai ir visi kiti tiesiog stabdo atsiskaitymus, net ir eurais“, – portalui delfi.lt sakė M. Skuodis.
Anot jo, patirtis taip pat rodo, jog įmonės, norėdamos išvengti neigiamo poveikio, tokiais atvejais pačios atsisako pirkimų iš sankcionuojamų įmonių.
Trąšas į Klaipėdos uostą gabenančių „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis tvirtina, kad JAV sankcijos paveiks kalio trąšų pervežimus.
„Šiuo metu mūsų komanda analizuoja OFAC dokumentus, tačiau jų dvasia yra aiški – tai neabejotinai paveiks kalio trąšų pervežimus. Atkreipiame dėmesį, kad sankcijos galioja visai tiekimo grandinei, ne tik pervežimu geležinkeliais. Manome, jog sankcijos atsispindės ir bankų sistemose“, – delfi.lt sakė T. Digaitis.
Savo ruožtu M. Skuodis tvirtino, kad siekiant išlaikyti konkurencingą geležinkelių verslą, valstybės valdomai geležinkelių įmonei gali būti skiriama valstybės parama.
JAV naujas sankcijas Baltarusijai paskelbė pirmadienį, minint pirmąsias opozicijos ir Vakarų suklastotais laikomų 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų metines.
Iždo departamento pranešime nurodoma, kad į sankcijų sąrašą įtraukti 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo, tarp jų – ir „Belaruskalij“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę paskelbė, kad Lietuva Briuseliui formaliai pateikė siūlymus plėsti sektorines sankcijas Baltarusijai. Anot jo, įmanoma, kad „Belaruskalij“ eksportas per Klaipėdos uostą būtų visiškai nutrauktas.
Birželio pabaigoje Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas Baltarusijai, tačiau jos taikomos tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančio kalio trąšų eksporto bei galioja tik naujai sudarytoms sutartims.
