„Tai žemgrobys“, – viena paskui kitą kartojo moterys, į kurių žemę ties Panevėžiu buvo pasikėsinęs vietos politikas. Išvaryti koją į svetimą žemę įkėlusius ūkininkus nėra paprasta.
Stambieji žemdirbiai inkštė, kai prieš septynerius metus buvo kuriamas įstatymas, apribojęs žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą. Jame buvo numatyta daug saugiklių, turėjusių nutraukti tokios prekybos srovę.
Buvo sudarytos didžiausios įsigyjamos žemės kvotos – numatyta, kad nusipirkusieji numatytos paskirties žemės joje privalo ne mažiau kaip penkerius metus sėti ir pjauti.
Vienas saugiklių numato ir tai, kad žemę parduoti sumanęs savininkas pirmiausia ją turi pasiūlyti ūkininkui, su kurio valda ribojasi parduodamas sklypas.
Vis dėlto šiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme liko spragų. Teisės aktai nedraudžia pakeisti jos paskirties, o tai padarius atsiveria prekybos keliai, kuriais ir naudojasi išmoningi ūkininkai.
Tokia situacija paskatino suklusti ir Konstitucinį teismą – šįmet jis priėmė nagrinėti skundą, susijusį su žemės ūkio paskirties sklypų pardavimu.
Dirba be nuomos sutarties
„Nežinau, kur kreiptis, kieno pagalbos prašyti“, – judėjimo negalią turinti Egidija Gužauskienė-Gaižauskaitė nesutramdė ašarų pasakodama apie tai, kaip iš savo žemės Panevėžio rajone, Pažagieniuose, neįstengia iškrapštyti šio rajono ūkininko, politiko, žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ vadovo 49 metų Gražvydo Stankūno.
Ji sielojosi ir dėl to, kad ūkininkas yra užaręs visus riboženklius, įkaltus sklypų geodezinius matavimus atlikusių žemėtvarkininkų. Esą jai, žemės savininkei, teks už jų pradanginimą sumokėti milžiniškas baudas.
„Pažagieniuose gyveno mano seneliai, ten ir aš gimiau, ten ir mūsų giminės žemė. Turiu jos du sklypus – 1,26 ir 0,4 hektaro. Mama juos man padovanojo prieš metus. Iki tol didesnį sklypą nuomojosi „Šilagalio“ bendrovė, kitą – pievą – ūkininko G.Stankūno 25 metų sūnus.
Tapusi savininke susisiekiau su ūkininku ir pasakiau, kad daugiau žemės nebenuomosiu. Leidau rudenį nusiimti derlių ir paprašiau nieko joje nebesėti. Ir ką gi? Jis manęs nė nepažindamas kaip reikiant iškoneveikė“, – pasakojo Egidija.
Už tų poros hektarų nuomą jos mamai per metus ūkininkas sumokėdavo vos 80 eurų, bet ir tų pinigų tekdavo ilgokai kaulyti.
„Nepaisydamas mano prašymų pernai rudenį jis vėl apsėjo žemę rapsais. Neturėdamas nuomos sutarties šiemet sugebėjo savo vardu deklaruoti mano žemę ir dar gauti tiesiogines išmokas.
Kai prieš sudėtingą operaciją balandį nuvažiavau į tėviškę, apstulbau: viskas buvo suarta, pieva – taip pat. Ir nė pėdsako riboženklių“, – nuoskaudomis dalijosi Egidija.
Parūpo dovanota žemė
„Iš tėvų paveldėtos žemės gabalą – maždaug 4 hektarus – užpernai padovanojau žmogui, kuris ir pats, ir jo tėvai mums daug kartų yra pagelbėję.
G.Stankūnas išdygo mano namuose sumanęs tą žemę atimti. Esą prieš dovanodama kitiems pirmiausia turėjau žemę pasiūlyti jam – gal jis norįs pirkti. Kodėl turėčiau tai daryti? Juk neketinau savo žemės parduoti. Kam norėjau, tam ją ir padovanojau.
Tačiau bendrovės „Šilagalis“ vardu jis porą metų mus tąsė po teismus. Nieko nepešė, tačiau nervų daug pagadino“, – pasakojo panevėžietė Dalia Markutienė.
Pasak šios moters, apsiginti nuo tokių žemgrobių – ne silpno žmogaus jėgoms. Už savo žemę tenka sunkiai pakovoti.
Jai iškeltą „Šilagalio“ bendrovės ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjų teisių perkėlimo atmetė ir Panevėžio apylinkės, prieš metus – ir Šiaulių apygardos teismas.
Šiuo atveju bendrovės vadovui nepavyko per teismus priversti D.Markutienės parduoti jam žemę, ir dar už tokią sumą, kuri verčia šyptelėti, – vos 8 tūkst. eurų. Mat tokia jos vertė buvo nurodyta dovanojimo sutartyje.
Nusipirko ir prarado
Netoli Panevėžio, greta šį miestą lenkiančio aplinkkelio, Šilagalio kaime, prieš porą metų buvo atidaryta nauja „Circle K“ degalinė. Šiek tiek anksčiau ten turėjo iškilti ir bendrovės „Stateta“ degalinė, tačiau taip nenutiko.
„Suplanavome investicijas, 2018- aisiais degalinės statybai įsigijome sklypą greta Panevėžio aplinkkelio“, – pasakojo „Statetos“ degalinių tinklą valdančios įmonės savininkas ir vadovas Karolis Stasiukynas.
Du sklypus – 3,7 ir 0,14 hektaro – Šilagalio kaime jo įmonė nupirko iš motinos ir sūnaus. Mažasis sklypas ribojosi su „Šilagalio“ bendrovės dirbama žeme, didysis tokios kaimynystės neturėjo. Vienas jo galas rėmėsi į kelią, kitas – į upelį.
„Nors didysis sklypas nė neprisilietė prie „Šilagalio“ žemės, tai nesutrukdė bendrovės vadovui G.Stankūnui visko iš mūsų atimti“, – kartėlio neslėpė K.Stasiukynas.
Dirbamosios žemės neįmanoma bet kaip parduoti ar nusipirkti – tam reikalingi leidimai, kuriuos išduoda Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
„Ir mes, ir žemės pardavėjai gavome tuos leidimus. Gretimai dirbantis ūkininkas atsisakė šio pirkinio, esą jam per brangu. Taigi 2018-ųjų rugpjūtį nusipirkome žemę, už abu sklypus sumokėję 82 tūkst. eurų“, – sakė K.Stasiukynas.
Netrukus jis sutarė dėl degalinės projekto ir statybų su įmone „Ronekta“ ir pervedė jai 90 tūkst. eurų avansą. Projektas jau buvo pradėtas rengti, kai „Stateta“, praėjus maždaug trims mėnesiams nuo sutarties, gavo kvietimą į teismą.
Pasirodo, G.Stankūnas pateikė ieškinį dėl sklypų pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Teismų karuselė apsuko ratą. Pernai ji pasiekė Lietuvos aukščiausiąjį teismą, po kurio nutarties „Stateta“ prarado pirkinį.
Keičia žemės paskirtį
„Mane pribloškė tai, kad prisiekęs teismui ūkininkas aiškino, jog sklypai jam reikalingi žemdirbystei. Tačiau jau po pirmojo posėdžio jis pasiūlė man perpirkti juos už 1,5 mln. eurų.
Esą mokėk, jei nori degalinės“, – pasakojo K.Stasiukynas, tikinantis, kad turi visus pokalbių su šiuo ūkininku įrašus, net ir padarytus klausant antstoliams.
Vos tik pernai pavasarį ūkininkas sklypus užregistravo kaip savo nuosavybę, portale aruodas.lt atsirado skelbimas apie jų pardavimą. Nurodyta vieno hektaro kaina siekė 135 tūkst. eurų – ji buvo 6,6 karto didesnė nei pirkimo.
Kone tuo pat metu Panevėžio rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą pakeisti šių sklypų paskirtį taip, kad ji tiktų „pramonės ir sandėliavimo objektams“.
„Stateta“ teismui yra apskundusi NŽT – siekiama, kad ši valstybės tarnyba atlygintų 90 tūkst. eurų jai padarytą žalą. Tai pinigai, sumokėti kaip avansas degalinės projektuotojams.
„Valstybė yra delegavusi NŽT prižiūrėti žemės pirkimo ir pardavimo sandorius. Ir jeigu ši tarnyba išdavė pažymas, jei suteikė leidimą, kaip galima iš savininkų atimti žemę? Bet taip nutiko“, – kalbėjo K.Stasiukynas.
Tuo pat metu jis siekia, kad Panevėžio prokurorai atnaujintų ikiteisminį tyrimą dėl G.Stankūno galimai vykdomos neteisėtos komercinės veiklos bei apgaulingos buhalterijos.
Tyrėjai jau buvo išsiaiškinę, kad per pastaruosius 15 metų Panevėžio politiko, valstiečio liaudininko G.Stankūno vardu Registrų centre buvo registruotas 141 įsigytas sklypas, parduoti ir išregistruoti 63.
Lauką apsėjo kviečiais
Ūkininko bei „Šilagalio“ bendrovės vadovo G.Stankūno „Lietuvos rytas“ paklausė, kodėl jis pats iš karto nepirko ginčo objektu tapusių sklypų, bet vėliau užsimojo juos susigrąžinti per teismus?
„Kažką norite išprovokuoti? – taip ūkininkas pirmiausia sureagavo į klausimą, tada pridūrė: – Į žemės aukcionus neiname – laukiame oficialių pasiūlymų, gavę perkame. Tiek galiu pasakyti.“
Paklausus, kodėl per teismus perėmęs iš įmonės „Stateta“ žemę jis suskubo keisti jos paskirtį ir parduoti, G.Statkūnas atsakė: „Niekas netrukdo ūkininkams parduoti žemės ar keisti jos paskirties. Ką noriu, tą darau su savo žeme.
Spekuliuoti buvo draudžiama tik sovietmečiu, dabar tai normalus verslas. Kol kas žemę dirbame, paskirtis dar nepakeista.“
Pirmenybių daug, landų – taip pat
Konstitucinis teismas (KT) šių metų vasarį priėmė nagrinėti individualų įmonės konstitucinį skundą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo atitikties Konstitucijai.
Šis prašymas – dešimtasis individualus konstitucinis skundas, priimtas nagrinėti po to, kai 2019 metais Konstitucijoje buvo įtvirtinta fizinių ir juridinių asmenų teisė kreiptis į KT.
„Skunde prašoma įvertinti dvi teisines problemas. Viena jų – ar teisinis reguliavimas, numatytas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, dėl plečiamo rato asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą tokios paskirties žemę, konstituciniu požiūriu neproporcingai neapriboja tokių konstitucinių vertybių kaip nuosavybės teisė, asmenų lygiateisiškumas, asmens ūkinės veiklos laisvė, sąžininga konkurencija“, – sakė konstitucinės teisės ekspertas Darius Butvilavičius.
Pasak jo, analizuojant teisinio reguliavimo raidą matyti, kad pirmumo teisę įsigyti šią žemę turinčių subjektų ratas buvo didinamas. Pirmumo teisė iš pradžių buvo suteikta tik žemės sklypo bendraturčiams ir parduodamo žemės sklypo naudotojams. Vėliau buvo nustatyta ir besiribojančio žemės sklypo savininko – ūkininko pirmumo teisė.
O šiuo metu, pavyzdžiui, yra numatytas net pirmumas ūkininkui, deklaravusiam gyvenamąją vietą tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas sklypas, arba joje registruotai žemės ūkio bendrovei.
KT ketina svarstyti, ar tokiu atveju, kai klaidą padaro valstybės institucija, galima taikyti pirkėjo teisių perkėlimo institutą.
„Įmonės „Stateta“ atveju teismai pasisakė, kad NŽT, vykdydama procedūrą, padarė pažeidimą. Sklypo pardavėjai, teikdami NŽT pranešimą apie parduodamus žemės sklypus, nenurodė, kokia dalis kuriam priklauso ir kokia kiekvienos dalies kaina.
Toks formalumas, kai bendraturčių parduodamos žemės sklypo dalys sudaro visą žemės sklypo plotą, neturėtų turėti esminės reikšmės, tačiau šiuo atveju buvo konstatuota, kad yra pagrindas perkelti pirkėjo teises“, – paaiškino D.Butvilavičius.
Tvarką numato įstatymas
Audrius Gelžinis, NŽT atstovas:
„Joks žodinis NŽT specialisto ir pirmumo teisę į sklypą turinčio ūkininko susitarimas įstatyme nenumatytas.
Tuomet, kai pirmumo teisę turintys asmenys atsisako pirkti parduodamą žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sprendimo pirkti parduodamą žemės sklypą, NŽT išduoda apie tai paliudijančią pažymą. Ir savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.
Pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo rengiama dėl kiekvieno parduodamo žemės sklypo.
Parduodamo žemės sklypo bendraturčiams, pateikusiems vieną pranešimą dėl sprendimo parduoti sklypą, rengiama viena pažyma. Joje nurodoma kiekvieno bendraturčio parduodamo žemės sklypo dalis, jos kaina bei kitos pardavimo sąlygos.“
