Kainos kyla akyse
„Lietuvos ryto“ televizija apsilankiusi Halės turguje pirkėjų išvydo nedaug. Pasak prekeivių, atslūgus pandemijai grįžo dar ne visi nuolatiniai pirkėjai.
„Dabar net geriau prekiauti antradieniais ar trečiadieniais, o ne savaitgaliais. Savaitgaliais visi išvažiuoja iš miesto“, – sakė „Lietuvos ryto“ televizijos kalbintas turgaus prekeivis.
„Jau kokį pusę mėnesio pajutome, kad po truputį judame į priekį, bet vis tiek sunkiai. Pagerėja situacija tada, kai atvažiuoja lenkai, jie perka lašinukus, dešrytes, o lietuviai – labai silpnai“, – sakė ir kita turgaus prekeivė.
Pirkėjų nuotaikos taip pat nėra džiugios. Žmonės sako, kad kainos kyla nuolat, o pajamos – ne.
„Labai jaučiasi, kad kainos paaugo. Savaitę iš namų neišėjau, o po savaitės atėjusi jau matau, kad dviem, trimis ar net dešimt centų viskas pabrango“, – sakė turgaus pirkėja.
„Visur kainos kilo – ir parduotuvėse, ir turguje. Esu pensininkė, atidirbau 35 metus ir gaunu 243 eurų pensiją. Kiek čia tėra“, – nuogąstavo ir kita kalbinta pirkėja.
Pakilusias kainas pastebi ne tik pirkėjai. Statistikos departamentas skelbia, kad birželį užfiksuota 3,6 proc. metinė infliacija. Prekės pabrango 3,5 proc., o paslaugų kainos šoktelėjo 3,8 proc.
Tačiau šių metų pirmojo pusmečio BVP rodikliai geresni – išaugo beveik 5 proc., palyginti su pirmuoju pusmečiu pernai. Taip pat didėja atlyginimai, vartotojų nuotaikos gerėja, nedarbas ir skurdas mažėja, o darbo vietų skaičius pasiekė rekordines aukštumas.
Skurdo rodikliai mažėja, bet tą pajuto ne visi
Pasak „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, vis labiau trūkstant darbuotojų įmonės juos viliojasi keldamos darbo užmokestį.
„Įmonės stipriai kelia atlyginimus ir tie atlyginimai kyla diversifikuotai – tiek kvalifikuotam, tiek mažiau kvalifikuotam personalui. Tai reiškia, kad auga gyventojų perkamoji galia ir mažėja gyventojų dalis, kuri susiduria su skurdu“, – paaiškino ekonomistas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos Vitalijos Gabnytės teigimu, skurdo mažėjimą lėmė ir per pandemiją skirtos išmokos.
„Buvo taikyta daug priemonių, kuriomis siekta išsaugoti darbo vietas. Taip pat atskiroms gyventojų grupėms buvo skiriamos vienkartinės ir nevienkartinės išmokos. Išmokos labiausiai padėjo stabilizuoti padėtį, nes jos buvo nukreiptos į žemiausias ir vidutines pajamas gaunančius asmenis“, – paaiškino ji.
Vis dėlto skurdo mažėjimą pajuto ne visi gyventojai. „Labiausiai skurdo vieniši asmenys, kurie yra vyresni nei 65 metų, taip pat vienišos motinos ar tėvai su vaikais“, – įvardijo Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
