Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nebausti ribojimais ir draudimais žada tik tų, kurie yra skiepyti ar kitaip įgiję imunitetą. Du karantinus, per kuriuos buvo uždrausta fizinių parduotuvių veikla, ištvėrę prekybininkai vengia vertinti tokius Vyriausybės planus, tačiau prašo kiek įmanoma anksčiau pranešti apie naujoves, prie kurių teks taikytis, ir rodo į kaimynus – latviai ir estai jau žino, kaip gyvens rudenį.
Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad verslas palaiko galimybių pasą. Negana to, jie patys siūlė, kad darbdaviai šio išrašo galėtų prašyti iš darbuotojo, taip užtikrinant saugią darbo aplinką vietoje ir klientų saugumą.
Grožio salone sostinėje nuo ryto pilna klientų. „Estetikos studijos“ savininkė Birutė Pajedienė sako, jeigu išaugus susirgimų skaičiui valdžia leis aptarnauti pasiskiepijusius ar persirgusius koronavirusu, salonas klientų stygiaus galbūt ir nepajus.
„Bendraujant su klientėm pasiklausiu, ar jos pasiskiepyję – 90 proc. mano klienčių tą padariusios. Labai džiugu, jei neuždarys ir leis mums dirbti, nes praktiškai visi klientai yra pasiskiepiję“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo B.Pajedienė.
Paskutinėmis liepos dienomis buvo paskiepyti 50,1 proc. visų Lietuvos gyventojų.
„Juos iš viso reikia uždaryti į Dieveniškes“, – apie neskiepytuosius kategoriškai pasisakė televizijos prekybos centre kalbintas vyras.
„Žmonės vis tiek kiekvienas pagal save saugosi, tai kam to paso? Geriau mažiau be kaukių eitų į renginius, koncertus, mažiau spūsčių darytų“, – svarstė kita prekybos centro lankytoja.
„Anksčiau nuo visų ligų skiepijomės ir niekas neklausė. Reikia tai reikia. Reikia skiepytis“, – teigė kita.
Prašo nelaukti paskutinės minutės
Tuo metu patys prekybininkai atsargiai komentuoja valdžios idėjas.
„Kol teisės aktai nėra priimti, nenorime spekuliuoti dėl jų įgyvendinimo. Mūsų pareiga dirbti pagal valdžios institucijų reikalavimus.
Kalbant apie pirkėjų elgesį, matome, kad apsipirkimas fizinės prekybos vietose Lietuvos gyventojams yra svarbus.
Karantino metu, kai fizinės „Ikea“ prekybos vietos buvo uždarytos, lankytojus kvietėme pirkti internetu. Tai turėjo žymios įtakos pirkėjų srautams ir, atitinkamai, įmonės apyvartai“, – kalbėjo „Ikea“ Lietuva rinkodaros vadovė Jolita Juodzevičienė.
Prekybos centro „Europa“ generalinė direktorė Eglė Juškienė portalui lrytas.lt teigė, kad prekybos centrui, taip pat jame veikiančioms parduotuvėms, restoranams, kitiems paslaugų teikėjams leidimas veikti nors ir su apribojimais yra kur kas geriau nei visiškas uždarymas.
„Palaikome sprendimus dėl saugumo priemonių taikymo, kurie leistų prekybos centrui ir jame įsikūrusiems nuomininkams tęsti veiklą.
Klientų ir darbuotojų saugumas yra prioritetas, tad laikomės visų Vyriausybės nustatytų taisyklių ir teikiamų rekomendacijų: nuolat dezinfekuojamos patalpos ir dažnai liečiami paviršiai, prie kiekvieno įėjimo pastatyti dezinfekantai rankų higienai, darbuotojai ir lankytojai dėvi kaukes ir kt.“ – vardijo pašnekovė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, jog verslui apie galimus tolimesnius scenarijus, reguliavimus ir atsakomybes svarbu sužinoti kaip galima anksčiau, kad būtų galima tinkamai pasiruošti.
Anot E.Juškienės, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje jau pranešta, kad rudenį, kilus naujoms susirgimų bangoms, ribojimai bus taikomi tik tiems, kas neturės galimybių paso atitikmens. Taip pat klientų tikrinimas bus konkrečių parduotuvių, o ne prekybos centrų atsakomybė, nes juose veikiančioms vaistinėms, maisto prekių parduotuvėms apribojimai negalios.
„Dabartinėje situacijoje Lietuvoje verslams planuoti sudėtinga, turint omenyje, kad parduotuvių veikla yra inertiška, prekės dažniausiai užsakomos pusmečiui į priekį. Akivaizdu, kad trečioji ribojimų banga pareikalaus papildomų resursų. Šiuo metu verslai labai laukia patikslinimų, kokių apribojimų gali tikėtis, kokios planuojamos valstybės pagalbos priemonės“, – portalui lrytas.lt kalbėjo „Europos“ vadovė.
Kraštutinė priemonė
Ina Augulienė, prekybos ir pramogų centro „Ozas“ turto valdytoja, mano, kad, prastėjant padėčiai šalyje, galimybių pasai galėtų būti taikomi kaip kraštutinė priemonė, siekiant visiškai neapriboti veiklų.
Tačiau iki tol, kol gali tekti griebtis šių sprendimų, ji teigia, kad prekybos centras gali užtikrinti saugią aplinką, naudodamas kitas, taip pat veiksmingas priemones, tokias kaip lankytojų srautų ribojimas, maksimalus patalpų vėdinimas ir anglies dvideginio koncentracijos rodiklių stebėjimas patalpose, kai pasiekus tam tikrą anglies dvideginio ribą, vėdinimo sistema automatiškai padidina šviežio oro kiekį, taip sumažindama galimybę plisti COVID-19. Rūpinamasi ir jau įprasta kasdienybės dalimi tapusia reguliaria dezinfekcija bei lankytojų atsakomybės skatinimu.
„Mes, kaip prekybos ir pramogų centras, be abejonės, nenorėtume dar vieno stipraus veiklos apribojimo ar uždarymo. Laikotarpis nuo pirmo karantino paskelbimo buvo tikrai sudėtingas, kupinas iššūkių tiek visai visuomenei, tiek su ribojimais susidūrusiems verslams. Dar vienas karantinas gali sukelti dar sunkesnių pasekmių su ribojimais susiduriantiems verslams ir jų darbuotojams, o tai, be abejo, gali turėti neigiamos įtakos visai šalies ekonomikai, kuri šiuo metu pamažu atsigauna, – portalui lrytas.lt komentavo I.Augulienė.
Mūsų pozicija yra pasitikėti mokslu bei pažengusia, nuolat tobulėjančia medicina, tad jeigu yra galimybė įveikti pandemiją pasiskiepijus, tai tą galimybę privalome rinktis, nes kiekvienas esame visuomenės dalis ir turime ne tik teises, bet ir pareigas: gerbti kitų žmonių teises bei nekelti grėsmės jų sveikatai“.
„Iš savo pusės galime užtikrinti, kad pirkėjų ir darbuotojų saugumas tiek dabar, tiek rudenį liks mūsų svarbiausias prioritetas. Pirkėjų srautai stebimi modernia srautų skaičiavimo sistema, leidžiančia realiu laiku matyti vienu metu pastate esančių pirkėjų skaičių. Medicininės kaukės dalinamos jų neturintiems lankytojams, nuolat dezinfekuojami visi liečiami paviršiai, visu pajėgumu veikia ventiliacijos sistema“, – portalui lrytas.lt perdavė „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas.
Ilgins paso galiojimą
Priminsime, kad žmonės, nesinaudojantys elektronine bankininkyste ar neturintys elektroninės prieigos, popierinį galimybių paso variantą gali gauti Registrų centro teritoriniuose padaliniuose. Kol kas išrašas galioja tik savaitę, tačiau artimiausiu metu terminą ketinama prailginti.
Taip pat pagal šiuo metu Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas taisykles, asmenys vietoj galimybių paso gali naudoti vieną iš medicininių dokumentų iš e.sveikatos sistemos: ES skaitmeninį Covid sertifikatą, vakcinacijos išrašą, dokumentą, įrodantį, kad persirgta COVID-19 liga, ar neigiamo testo rezultato išrašą. Šiuos dokumentus, negalintiems prisijungti patiems, gali išduoti jų sveikatos priežiūros įstaiga.
ES skaitmeninis Covid pažymėjimas (vakcinacijos atveju) bei vakcinacijos nuo COVID-19 išrašas, kurį gali išduoti sveikatos įstaiga, šiuo metu galioja neribotą laiką.
