Riba – 1500 arba 2500 kv. metrų
Per antrąjį karantiną Vyriausybė taikė įvairius draudimus fizinėms parduotuvėms. Pavyzdžiui, leido veikti tik prekiaujančioms būtinosiomis prekėmis, taip pat toms, kurios neviršijo 300 kv. metrų.
Vėliau leista veikti ir didesnėms parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko. Tačiau reikėjo užtikrinti ir tam tikrą plotą vienam pirkėjui.
Tačiau naujieji siūlymai, anot lrytas.lt šaltinių, kiek kitokie. Juos pirmadienį pasitarime turėtų svarstyti Vyriausybė, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas trečiadienį.
Anot lrytas.lt šaltinių, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūloma reikalauti galimybių paso ties bendru įėjimu į bet kokį didesnį nei 1500 kv. metrų bendro ploto prekybos tašką, t. y., pastatą, kuriame vykdoma prekyba ar teikiamos paslaugos, nepriklausomai nuo tame pastate veikiančio prekybininkų skaičiaus. Tai gali būti taikoma ir prekybos centrams, ir atskiroms parduotuvėms, viršijančioms 1500 kv. metrų plotą.
Tad į mažesnius prekybos taškus, kurie neviršija 1500 kv. metrų bendro ploto ir kuriuose prekiaujama būtinosiomis prekėmis, galimybių paso būtų nereikalaujama. Kaip būtinosios prekės įvardijamos šios: maisto prekės, vaistai ir medicinos prekės, veterinarijos, higienos prekės, buities ir buitinės technikos prekės, taip pat namų apyvokos, statybos, remonto, sodo ir dažo bei kitos prekės.
Manoma, kad apribotos galimybės patekti į didesnius ir platesnį asortimentą turinčius prekybos taškus paskatintų žmones skiepytis ir gauti galimybių pasą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija aiškaus atsakymo dėl to nepateikė: „Šiuo metu tarp skirtingų institucijų vis dar derinamos galimos pandemijos valdymo priemonės. Artimiausiu metu Vyriausybė svarstys ir tvirtins COVID-19 pandemijos valdymo priemones, nustatant ir galimybių paso naudojimo sąlygas.“
Naujienų portalo lrytas.lt šaltinių duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, jog riba būtų 2500 kv. metrų. Vis dėlto ministerijos atstovai tai nei patvirtino, nei paneigė: „Komentuosime jau priimtus sprendimus, o visi pasiūlymai prieš tai bus aptariami ir vertinami ekspertų.“
Iš kai kurių asociacijų pasigirdo ir siūlymų, kad riba būtų nuo 10 tūkst. kv. metrų.
Apribos patekimą į maisto prekių parduotuves?
Tačiau Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė į tokį pasiūlymą žvelgia neužtikrintai: „Tada atkris ir dalis maisto parduotuvių. Gali būti, kad žmonės be galimybių paso tada pateks tik į mini parduotuves.“
Pavyzdžiui, vieno X „Maxima“ parduotuvių plotas siekia apie 500 kv. metrų.
Tad, įvedus reikalavimą tikrinti galimybių pasą įeinant į bet kokią didesnę nei 1500 kv. metrų ploto prekybos vietą, ribojimas būtų taikomas ir hyper tipo parduotuvėms, kurių plotas siekia 5000–10 000 kv. metrų. Pavyzdžiui, didesnėms „Maxima“, „Iki“ ar „Rimi“ parduotuvėms, kuriose galima užsukti nusipirkti ne tik maisto prekių, bet užeiti ir į vaistinę, kygyną ar optikos, kosmetikos parduotuves.
Kaip R.Vainienė sakė, prekybininkai teikė siūlymą, kad galimybių paso nebūtų reikalaujama einant į būtinųjų prekių parduotuves, o ribojimai būtų taikomi tik nebūtinosiomis prekėmis prekiaujančioms prekybos vietoms, nepriklausomai nuo jų ploto. Taip pat siūlyta, kad galimybių paso būtų reikalaujama norint patekti į didžiuosius prekybos centrus, kurie viršija 10 000 kv. metrų plotą.
„Jeigu ribojimas bus taikoma visiems, kurių plotas iki 1500 kv. metrų, tada žmonės galės eiti į daugumą pramoninių prekių parduotuvių, bet labiausiai bus apribotos maisto prekių parduotuvės“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Vainienė.
Vienintelė išeitis – pasiskiepyti
Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tokiam siūlymui pritartų.
„Tai logiškas ir protingas siūlymas, nes jis nediferencijuoja verslo pagal jo rūšis – prekiaujama maistu ar ne maistu, toks diferencijavimas nėra teisingas. Yra ir daugybė kitų prekių, ne tik maistas, kurios yra būtinos.
Pavyzdžiui, žmogui, kuris turi klausos aparatą, elementas yra gyvybiškai svarbus, arba svarbi ir lemputė, jei namuose viena perdegė, taip pat skalbimo priemonės, muilas, dantų šepetukas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Romanovskis.
Jo nuomone, anksčiau leidimas veikti tik būtinųjų prekių, dažniausiai maisto, parduotuvėms iškreipė konkurenciją, nes tada įmonės galėjo pradėti prekiauti kuo tik nori. A.Romanovskis teigė maisto prekių parduotuvėse pastebėjęs net grąžtų, padangų ar buitinės technikos. Todėl ribojimą taikyti pagal prekybos vietų plotą, o ne prekių diferencijavimą jis palaiko.
„Svarbiausia, kad ribojimai neiškreiptų rinkos. Nes kai pamatau, kad degalinėse puodais prekiaujama arba maisto produktų parduotuvėje galiu ir makroflekso nusipirkti, tada suprantu, kad taip atsitiko dėl to, kad kažkas kitas tuo prekiauti negalėjo. Ankstesni ribojimai buvo neteisingi.
Toks naujas 1500 kv. metrų ribojimas nereikštų, kad maisto parduotuvės negalėtų veikti, tiesiog visos parduotuvės turėtų vienodą galimybę veikti ir eikvotų vienodus kaštus, juk reikės žmones tikrinti“, – komentavo A.Romanovskis.
Jis pripažino, kad toks ribojimas, kaip ir bet kuris kitas, gali sukelti žmonių pasipiktinimą, ypač neturinčių galimybių paso. „Bet geriau turėti nepasiskiepijusių karantiną nei karantiną visiems. Vienintelė išeitis – pasiskiepyti“, – sakė jis.
Galimybių pasas galios du mėnesius
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad galimybių paso galiojimo laikas ilgės iki dviejų mėnesių.
„Jis šiuo metu pratęstas mėnesiui, bet jis bus pratęstas dviem mėnesiams. Toks mūsų sprendimas, kad žmonėms nereikėtų jo išsiiminėti, netgi pati siūliau pasvarstyti, ar nereikėtų apskritai atsisakyti (galiojimo laiko – BNS), bet vis dėlto yra argumentų, kad žmonių statusas keičiasi, galbūt reikės vakcinuotis dar kartą“, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį sakė ministrė.
Pasak jos, šis sprendimas įsigalios artimiausiu metu, kai pasiruoš Registrų centras.
Anot A. Armonaitės, kol kas nenuspręsta, ar galimybių pasas bus suteikiamas tik testus atliekantiems žmonėms.
Anksčiau pirmadienį ministerija teigė, kad paso galiojimo laikas nuo savaitės ilginamas iki vieno mėnesio. Pasak ministerijos, tokį sprendimą lėmė didėjantis pasiskiepijusių žmonių skaičius.
