K.Corbett pasirodymas – kaip popmuzikos žvaigždės. Neseniai Afrikos metodistų vyskupų bažnyčioje („African Methodist Episcopal Church“), įsikūrusioje Ilinojaus valstijos šiaurėje, ji sakė kalbą apie kovą su baime, tikėjimą ir tiesą.
Tai buvo 49-asis jos misijos, kurios tikslas – įteigti Amerikai skiepų būtinumą, susitikimas. 50-asis įvyko Niujorko universitete, 51-asis... Ir taip toliau, po visą šalį.
Nevengia ir pozuoti
K.Corbett „Twitter“ profilis @KizzyPhD (PhD Amerikoje reiškia daktaro laipsnį) papildytas keturiomis V: „Virology (virusologija). Vaccinology (vakcinologija). Vagina-ology (vaginos mokslas). Vino-ology „(vinologija – vyno ir vyno gamybos tyrimas).
Vagina? Taip, ir lyčių klausimais K.Corbett turi paruošusi žvaigždės statuso vertą citatą: „Plaukų apimtį didinančios priemonės ir aukštakulniai buvo sukurti tam, kad iškiltume į lyderių pozicijas.“
Pozuoti blizgiems žurnalams? Kodėl ne? Juk tai tarnauja kilniems tikslams.
Savimi pasitikinti mikrobiologė K.Corbett šiokiadieniais darbuojasi dažniausiai dirbtinės šviesos nutviekstoje Nacionalinio sveikatos instituto (NSI) Alergologijos ir infekcinių ligų laboratorijoje, įsikūrusioje Vašingtono priemiestyje Betesdoje.
Šiame valstybiniame Nacionalinio sveikatos instituto padalinyje ji vadovauja vakcinos tyrimo centro koronaviruso komandai.
Dėl savo veiklos K.Corbett vadinama viena iš pasaulio gelbėtojų, nes suvaidino pagrindinį vaidmenį kuriant vakciną nuo pražūtingojo viruso.
„Jos darbas reikšmingai prisidės prie sunkiausios daugiau nei per 100 metų pandemijos pabaigos“, – gyrė K.Corbett jos instituto vadovas, vyriausiasis JAV vyriausybės epidemiologas Anthony Fauci (80 m.). Tai žodžiai iš jo savaitiniam Amerikos naujienų žurnalui „Time“ pateikto mikrobiologės portreto.
Todėl jos, kaip išradėjos, pavardė yra šalia devynių kolegų ant veikiausiai svarbiausio patento.
Šis teisinės apsaugos dokumentas galėtų atlikti svarbų vaidmenį dabar įsižiebusiame transatlantiniame ginče dėl intelektinės nuosavybės teisių.
Pasirinko vieną įmonę
JAV patentas Nr. 10960070 dėl savo reikšmės farmacijos pramonėje žinomas trumpiniu 070 ir jau 2017-aisiais įregistruotas Jungtinių Amerikos Valstijų vardu.
K.Corbett komanda, tyrusi MERS ir kitus koronavirusus, spyglio baltymų struktūrą įvardijo kaip imuninės sistemos atakos paviršių.
Patente paaiškinamas būdas nustatyti kodą mRNA siekiant pagaminti veiksmingų vakcinų nuo tokių virusų. Būtent tas būdas, kurį prognozavo K.Corbett darbas dėl naujojo koronaviruso jau 2020 m. sausio mėnesį, dabar pasitvirtino šimtus milijonų kartų.
Tai buvo valstybinės institucijos, kurios savo tyrimais atvėrė kelią šiai naujovei, ir privačios bendrovės, kurios ją įgyvendino toliau tobulindamos, bandydamos, gamindamos ir pateikdamos rinkai valstybės pavedimu.
K.Corbett atveju buvo pradėta bendradarbiauti su žinoma JAV biotechnologijų bendrove „Moderna“. Amerikiečių naujienų svetainei „Axios“ ji atvirai pareiškė, kad mokslinius skiepijimo programos tyrimus šimtu procentų finansavo valstybė. Bet taip dažnai vyksta.
Neįprasta, kad valstybė taip pat įregistruoja savo patentą kaip bendra išradėja. Taip pat neįprasta, kad valstybė reikalauja globaliu mastu patentų pertraukos, kad būtų kuo plačiau paskleistos vakcinos gamintojų žinios.
Milijardų vertės patentas
Niujorko universiteto atlikta studija atskleidžia, jog JAV vien šiais metais galėtų susižerti 1,8 mlrd. dolerių (1,47 mlrd. eurų) mokesčių iš licencijos už naudojamas RNA technologijos vakcinas pagal 070 patentą, jei tik norėtų, kaip rašo „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais.
Vakciną irgi sukūrusi Vokietijos bendrovė „BioNTech“ ir jos JAV partneris „Pfizer“, siekdami apsaugoti savo išskirtines žinias, laikėsi nuošalyje nuo Amerikos vyriausybės pradėtos „Warp Speed“ programos – viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės.
„BioNTech“ ir jos JAV partneris „Pfizer“ turėjo mokėti mokesčius už kodo naudojimą iš patento 070. Bet „Moderna“ – iki šiol ne.
Bendrovė savo vardu įregistravo kitus savo RNA technologijos patentus. „Moderna“ investuotojams pabrėžia, kad jai priklauso „platus ir gilus patentų“ portfelis su daugiau nei 240 teisinių pavadinimų, kuris tolesnėje ateityje duotų naudos.
Kartu „Moderna“ tvirtina, kad koronaviruso pandemijos metu atsisako savo reikalavimų. Bendrovė neturinti nieko prieš, kad konkurentai naudojasi ir jos patentuotomis žiniomis.
„Nesame suinteresuoti naudotis intelektinės nuosavybės teise, kad sumažintume turimų vakcinų skaičių“, – aiškino „Moderna“ stebėtojų tarybos vadovas Stephenas Hoge’as tarptautiniam verslo dienraščiui „Wall Street Journal“.
Jau gerokai pasipelnė
Iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dosnus poelgis, bet tai tinka ir bendrovės verslo modeliui. Iš pradžių „Moderna“ buvo suinteresuota, kad naujoviška RNA technologija įsitvirtintų tarp tiekėjų, logistikos grandinės ir ją pasiruošusios priimti visuomenės. Atsižvelgiant į tai galėjo padėti ir konkurentai, kaip antai „BioNTech“ ir netrukus „Curevac“.
Tačiau, pagal patentų sistemos logiką, vietos būtų tik vienam RNA technologijos koronaviruso vakcinos tiekėjui su valstybės garantuotu monopolio terminu. Rinkos nugalėtoją nustatytų teismai.
Be to, dabartinis „Moderna“ verslo modelis sugyventi su valstybe labai pelningas.
Bendrovė, esant didelių kiekių pirkimo garantijai, už savo koronaviruso vakciną reikalauja aukščiausios kainos – iki 37 dolerių už dozę. Bet ir šią sumą bendrovės vadovas Stephane’as Bancelis (48 m.) laiko neatitinkančia vertės.
2021-aisiais „Moderna“ tikisi 19,2 mlrd. dolerių (15,7 mlrd.. eurų) apyvartos – daugiau nei kada nors bendrovė yra gavusi už vienintelį medikamentą per metus.
Toliau skaičiai tikriausiai dar didės, nors proveržis įvyko ir dėl didelės K.Corbett komandos darbo dalies. Kam vis dar reikalinga patento apsauga?
Svarbi ir moralės korta
Juk „Moderna“ galėtų ir lengvai pralaimėti ieškinius dėl patentų. Praėjusią liepą tai jau atsitiko ginče su biotechnologijų bendrove „Arbutus“ dėl lipido apvalkalo, į kurį įpakuota mRNA vakcina, formulės patento. Bet pagrindinis bendrovės ginčas būtų su JAV vyriausybe dėl patento 070.
„Silicon Valley Bank“ komercijos direktorius Noomanas Haque’as, atsakingas už biotechnologijų sritį, leidiniui „Financial Times“ pateikė tokį paaiškinimą – JAV vyriausybė savo intelektinės nuosavybės teise naudojasi kaip svertu prieš „Moderna“.
Vaizdžiai sakant, palikdama ramybėje savo reikalavimus dėl patentų, vyriausybė išmeta moralės kortą. Tikslas – paskatinti „Moderna“ atsisakyti pretenzijų į patentą ir imtis veiksmų, kad iš tikrųjų būtų paskatinta pasaulinė RNA technologijos vakcinų gamyba.
Tai reikštų licencijų skyrimą kitoms bendrovėms, perduodant technologiją kartu su pagalba, pavyzdžiui, suteikiant rekomendacijas dėl tinkamos įrangos ar specialistų mokymą.
Jei Joe Bideno vyriausybė rimtai vertina savo naują požiūrį, per keletą mėnesių vykdant operaciją „Warp Speed“ net ir besivystančiose šalyse būtų galima įsteigti keletą RNA technologijos vakcinos gamintojų.
Ilgalaikio pelno požiūriu tai būtų blogai „Moderna“ ir „BioNTech/ Pfizer“, bet pagelbėtų greitai koronaviruso sukeltos krizės pabaigai. Dėl greitos veiksmingos pagalbos, kuri numato atiduoti „Moderna“ gamintojų Europoje ir Šiaurės Amerikoje gaminamą vakciną, bendrovė jau įsipareigojo.
Nuo 4-ojo ketvirčio „Covax“ programai pažadėta iki 500 mln. skiepijimo dozių besivystančioms šalims. O gal reikšmės turėjo ir moralės korta?
NSI tyrėjas Barney Grahamas kaip išradėjas bus įtrauktas į patento 070 registravimą.
Tai parodo, kad savo rankose valstybė laiko svertą prieš farmacijos bendroves. Būtent dėl to jis 2000-aisiais atėjo į institutą kaip tyrimų centro įkūrėjas.
B.Grahamas teigia, kad jo tikslas – pasinaudoti viešojo finansavimo svertu visuomenės sveikatos problemoms spręsti. Jį K.Corbett vadina savo mokytoju.
Parengta pagal Manager-Magazin.de
