Tačiau jis akcentavo, kad iš tiesų nelegalūs migrantai vyksta ne į Lietuvą, o į kitas Vakarų Europos šalis per Lietuvą.
Ž.Maurico teigimu, bendras nelegalių migrantų srautas į Vakarų Europą siekia apie 600 tūkst. per metus, tad, jei srautai pasiskirstytų tolygiai (tarp vakarinio, centrinio ir rytinio Viduržemio jūros bei Juodosios jūros ir Lietuvos maršrutų), Lietuva galėtų tikėtis apie 120 tūkst. nelegalių migrantų per metus. Tai būtų penktadalis viso srauto.
„Tokiu atveju migrantų išlaikymas per metus Lietuvai kainuotų 1,32 mlrd. eurų. Tai yra daugiau nei Lietuva skiria finansavimo Krašto apsaugos ministerijai (1 mlrd. eurų) ar Vidaus reikalų ministerijai (845 mln. eurų)“, – paskaičiavo ekonomistas.
Tačiau tokie skaičiai dar nėra patys pesimistiškiausi. Anot Ž.Maurico, Lietuva gali tapti ir pagrindiniu nelegalių migrantų maršrutu į Europos Sąjungą (ES).
„Tokia tikimybė egzistuoja, nes kitos ES šalys yra nemažai investavusios į savo sienų apsaugą, o jų tolerancija nelegaliai migracijai yra ženkliai sumažėjusi“, – rašė ekonomistas.
Tad jis neatmeta tikimybės, kad per Lietuvą per metus gali patekti ir didesnis skaičius migrantų, ypač, jei bus atidaryti skrydžiai į Minską iš Kabulo Afganistane, Islamabado Pakistane ar Teherano Irane ir Lietuvą užplūs migrantai iš Afganistano, bėgantys nuo Talibano, kuris, tikėtina, dar labiau sustiprins savo pozicijas Afganistane po JAV karių išvedimo šių metų rugpjūtį.
Jeigu norima, kad Lietuva netaptų silpniausia nelegalios migracijos į ES maršruto grandimi ir nepaskęstų migrantų jūroje, Ž.Mauricas siūlo taikyti Australijos nelegalios migracijos modelį – aiškiai komunikuoti, kad nelegalūs migrantai nėra laukiami ir nelegaliai kirtę sieną neturės jokių galimybių pasilikti nei Lietuvoje, nei bet kurioje kitoje ES šalyje.
„Tokiu atveju nelegalių migrantų paskatos vykti per Lietuvą sumažėtų, tad migrantų srautas natūraliai išsektų“, – konstatavo jis.
Ž.Mauricas apsvarstė ir sienos statybos alternatyvą.
„Ji, priklausomai nuo aukščio, kainuotų arba 40 mln. eurų (2,5 metrų aukščio, kokią Lietuva yra pasistačiusi pasienyje su Rusijos Karaliaučiaus sritimi, ir panaši į tas, kurias yra pasistačiusios Latvija, Estija ar Slovėnija) arba apie 400 mln. eurų (4 metrų aukščio, kokią yra pasistačiusi Graikija, Bulgarija, Vengrija, Norvegija ir Prancūzija aplink Kalė miesto uostą)“, – įvardijo sumas ekonomistas.
Visgi, pasak Ž.Maurico, kitų šalių patirtis rodo, kad vien siena visiškai neapsaugo nuo nelegalios migracijos, tad paskatų migruoti į Lietuvą mažinimas bet kuriuo atveju turėtų likti kaip vienas iš prioritetų. „Juolab, kad tai kone nieko nekainuoja“, – pabrėžė jis.
Ž.Mauricas įspėja, kad Lietuvai pavojingiausia būtų pasikliauti ES biurokratais, kurie vietoje to, kad spręstų nelegalios migracijos krizę, tik priešingai – ją skatina.
„Pirma, jie, toleruodami nelegalią migraciją, remia nelegalių migrantų gabenimu užsiimančias nusikaltėlių grupes bei jas remiančius režimus trečiosiose šalyse. Pavyzdžiui, įsileisdama nelegalius migrantus Lietuva netiesiogiai remia Baltarusios režimą ir „Belavia“, kuri ir skraidina šiuos migrantus, o pajutę pinigų skonį jie nebegali sustoti.
Antra, toleruodami nelegalią migraciją ES biurokratai faktiškai atiduoda ES migracijos politiką į kaimyninių, dažnai autoritarinių valstybių rankas. Pavyzdžiui, šiuo metu ne Lietuva, o Baltarusijos režimas sprendžia, kiek, kada ir kokių asmenų imigruos į Lietuvą.
Trečia, jie, toleruodami nelegalią migraciją, skatina pavojingas nelegalių migrantų keliones į ES, kurios neretai baigiasi mirtimi, pavyzdžiui, nuskęstama jūroje, arba baigiasi prekyba žmonėmis, nes nemaža dalis nelegalių migrantų tampa prostitucijos ar prekybos organais aukomis, arba baigiasi įtraukimu į kriminalinį pasaulį, pavyzdžiui, imami gabenti narkotikai.
Ketvirta, toleruodami nelegalią migraciją ES biurokratai didina šešėlinę ekonomiką, nusikalstamumą ir žmonių diskriminaciją ES viduje, nes tik apie trečdalis nelegalių migrantų, kuriems nesuteikiamas pabėgėlio statusas, yra deportuojami. Dažniausiai jie deportuojasi savo noru, nes deportacija yra labai sudėtinga ir brangi procedūra, tad šimtai tūkstančių nelegalių migrantų gali likti ES be jokių dokumentų, pajamų šaltinio ir galimybių studijuoti, o dalis jų dirba nelegaliai pasibaisėtinomis sąlygomis.
Penkta, toleruodami nelegalią migraciją ES biurokratai skatina korupciją, nes nelegalių migrantų maitinimas, apgyvendinimas, konsultavimas yra geras pajamų šaltinis korumpuotiems vietos šalių biurokratams, tad vietos biurokratai taip pat nebeturi paskatų stabdyti nelegalios migracijos, o priešingai – turi paskatas ją tęsti. Kitu atveju jie netektų savo pajamų šaltinio“, – rizikas išvardijo Ž.Mauricas.
