Perėjo prie darbo vakarais
Baro „Piano Man Bar“ direktorius Saulius Galdikas portalui lrytas.lt sakė, kad sprendimą nebeturėti dienos pietų priėmė dar po pirmo karantino.
„Buvo daug baimės, kavinių viduje buvo daug ribojimų, todėl dienos pietūs pasidarė per daug nuostolingi. Tuo labiau, kad jie niekada nebuvo labai pelninga veikla: darbo daug, o pelno mažai“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar dar yra vilčių, kad kada nors bus sugrąžinti dienos pietūs, S.Galdikas tikino, kad pirmiausia vertintų situaciją. „Jeigu matytume, kad yra prasmės juos sugrąžinti, sugrąžintume.
Bet tokiu neužtikrintu laikotarpiu, kai 3 mėnesius dirbi ir suki galvą, vėl uždarys, ar ne, negalima net darbuotojų samdyti. Ką jiems reikėtų sakyti? „Padirbkite kelis mėnesius, o paskui žiūrėsime, ar galime toliau dirbti?“ – neapibrėžtos dabartinės situacijos baiminosi jis.
Restorano „La Boheme“ vadovė Vitalija Saveikienė portalui lrytas.lt pasakojo, kad restoranas po karantino vasarai apskritai nusprendė pakeisti darbo laiką ir darbo dienomis dirbti tik nuo 17 val.
„Kai atlaisvino ribojimus, teko iš naujo „užkurti“ visą restoraną, darbuotojai nedirbę pusę metų, todėl iš pradžių nutarėme viską pradėti po truputį. Paskui pagalvojome, kad nedirbsime visą vasarą dienos metu, nes apskritai sumažėjo pietaujančių restoranuose.
Matyt, dauguma džiaugiasi gražiu oru ir ruošia iškylas, be to, apskritai sumažėjo dirbančių biuruose. Dauguma dabar dirba nuotoliniu būdu arba mišriai, todėl jei mūsų klientas kasdien eidavo į biurą ir todėl kasdien pietaudavo pas mus, dabar jis pas mus pietauja gal tik du kartus per savaitę, nes tik du kartus ateina į biurą“, – kalbėjo ji.
V.Saveikienė sako, kad stebės pandemijos situaciją ir naujus ribojimus, tačiau kol kas planuoja, kad nuo rudens restoranas ims veikti nuo ryto ir vėl teiks dienos pietus.
Klientų galėjo sumažėti dėl galimybių paso
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kaip vieną pagrindinių priežasčių, dėl ko kavinės atsisako dienos pietų, išskyrė hibridinį darbą. Nors gyventojų srautas į biurus ir padidėjęs, tačiau jis toli gražu nėra pasiekęs to lygio, kuris buvo prieš krizę.
O vasarą dar prisideda atostogos ir kelionės į užsienį, mat praeitais metais galimybės keliauti buvo labai ribotos, todėl ne vienas dabar atsigriebia. Nes žiūrint į gyventojų finansinę padėtį, ekonomisto teigimu, matyti, kad jie turi pinigų ir yra pasiryžę vartoti.
„Įtakos galėjo turėti ir nauja paslauga: reguliarus maisto atvežimas klientui-maisto prenumerata. Modernesni biurų darbuotojai mielai renkasi tokį maistą, nes taip sutaupo laiko – pavalgo biuro virtuvėlėje ir grįžta prie darbų. Tai ypač gerai žiemą, nes nereikia eiti kažkur į miestą ieškoti laisvų staliukų ir dar rizikuoti pasigauti virusą“, – kalbėjo jis.
A.Izgorodinas svarsto, kad įtakos klientų mažėjimui galėjo turėti ir galimybių pasas – kadangi pavasarį neturintys ar nenorintys naudotis galimybių pasu žmonės negalėjo lankytis kavinėse, lankytojų skaičius jose kiek sumažėjo ir vis dar neatsistatė.
Išsilaikys tik nišiniai restoranai?
Visgi ekonomistas svarsto, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija galėtų tapti papildomu stimulu restoranams pakoreguoti savo dienos pietų meniu – į jį įtraukti ko nors naujo, įdomaus, kas pritrauktų klientus.
„Nišiniai restoranai Vilniaus centre visada turi klientų, su didesnėmis problemomis labiau susiduria tie, kurie orientuojasi į labiau užpildytas nišas“, – atkreipė dėmesį A.Izgorodinas.
Taip pat, jo manymu, užpildytose nišose miesto centre veikiantys restoranai gali nuspręsti, kad jiems verta trumpinti darbo laiką ir susikoncentruoti į darbą vakarais.
Ekonomisto svarstymu, ateityje kavinėms gali tekti persitvarkyti iš esmės: pavyzdžiui, jos galėtų savo klientams leisti organizuoti verslo susitikimus, po kurių dar kelias valandas jie restorane pasiliktų padirbėti.
„Čia tikrai matyčiau nišą, tai galėtų būti verslo klasės restoranai, orientuoti į verslo klientus. Čia jie galėtų suderinti valgymą ir darbą uždaroje, tylioje erdvėje“, – sako jis.
Taip pat kuo toliau, tuo labiau gali populiarėti maistas išsinešti, daug potencialo turi ir maisto prenumerata. „Jau dabar kelios bendrovės Lietuvoje žmogui gamina maisto porcijas pusryčiams, pietums ir vakarienei ir kiekvieną rytą jį atveža. Kai kurie restoranai irgi galėtų prie to pereiti – už tam tikrą mėnesinį mokestį atvežti maistą“, – pasakojo A.Izgorodinas.
Apskritai, atkreipia dėmesį ekonomistas, lietuviai turtingėja, todėl matoma tendencija, kad su pajamų augimu ateina gerokai rimtesnė valgymo restoranuose kultūra – atsiranda vis daugiau nišinių vietų su išskirtiniu interjeru, geru aptarnavimu.
„Nors jos ir brangesnės, tačiau populiarios, nes klientams svarbu gražus interjeras, maisto pateikimas. Čia ateitis. O tiems, kurie koncentruojasi į masinį vartotoją, bus nelengva, jiems reikės arba susirasti savą nišą, arba taikyti kitokią rinkodarą“, – mano A.Izgorodinas.
