„Kalbėsiu su „Ikea“, kad tikrintų visą tiekimo grandinę. „Ikea“ perka baldus iš Lietuvos baldininkų, o balduose daug „Grigeo“ produkcijos. „Ikea“ turėtų užduoti standartą, kad subtiekėjų grandinė būtų tikrinama. „Ikea“ tikrai tą padarys. Mes, kaip valstybė, kontroliuosime ir reikalausime standarto“, – portalui sakė ministras.
„2020 m. sausį mus pasiekė informacija, jog vienas iš mūsų netiesioginių tiekėjų AB „Grigeo Klaipėda“, pripažino, jog į Kuršių marias leido tik iš dalies išvalytas nuotekas bei jog dėl šių veiksmų Lietuvos atsakingos institucijos atlieka tyrimą.
Po šios informacijos, 2020 m. sausį, iš karto buvo nuspręsta nutraukti bendradarbiavimą su AB „Grigeo Klaipėda“ ir nėra jokių intencijų tokį bendradarbiavimą pradėti.
Be to, „Ikea“ yra aiškiai numačiusi ir tiekėjų socialinius bei aplinkosauginius įsipareigojimus ir jų veiklai taikomus reikalavimus elgesio kodekse „IWAY“. „IWAY“ numato minimalius aplinkosauginius, socialinius, darbo sąlygų ir panašius reikalavimus, kurių mūsų tiekėjai privalo laikytis, tiekdami produktus, paslaugas ir žaliavas bendrovei. Visi tiekėjai yra audituojami, tiek iš anksto perspėjus, tiek ir be perspėjimų, siekiant užtikrinti, kad reikalavimų būtų laikomasi. Be to, visi „Ikea“ tiekėjai privalo laikytis vietos teisės aktų ir privalo atsakingai tvarkyti chemines atliekas“, – perdavė „Ikea“ atstovai.
Ministras taip pat teigė, kad Lietuva yra per maža valstybė, kad turėtų ekspertus tiek trąšų, tiek naftos perdirbimo gamyboje, tiek popieriaus pramonėje. Todėl rudenį ketinama kviesti aplinkosaugos ekspertus, kurie dirba Europos Komisijoje, kad įvertintų popieriaus pramonės būklę Lietuvoje.
Ministro teigimu, „Grigeo Klaipėda“ yra praradusi pasitikėjimą, meluoja, jog praėjusią savaitę pati pastebėjo avariją, kai dėl gedimo jos nuotekos išsiliejo į Kuršių marias. Ministras kritikavo ir įmonės suplanuotas 3,5 mln. eurų investicijas į aplinkosaugą. Anot jo, jos turėjo būti padarytos dar įsigijus įmonę, prieš dešimtmetį.
