– Eduardai, pradėkime nuo jūsų, pasidalinkite savo patirtimi įmonėje – žinau, kad socialines iniciatyvas įgyvendinate ne vienerius metus.
– Socialinė atsakomybė, mano manymu, yra išvestinis dalykas – ji priklauso nuo laikmečio ir trijų dedamųjų: valstybės, verslo ir nuo darbuotojo / žmogaus. Jei visos trys grandys mato tą atsakomybę vienodai – tada rezultatas idealiai geras.
SDG mes turime socialiai atsakingą veiklos politiką ir šiandien esame lyderiai Lietuvoje. Mūsų įmonėje yra apie 250 darbuotojų, iš kurių inžinierių apie 95 proc. Tarp kitko, moterų pas mus dirba 75 proc. Todėl jei pas mus nebūtų sąlygų, geresnių nei yra rinkoje, mums tų darbuotojų trūktų. Šiandien mums jų netrūksta.
– Margarita, viena iš sričių, kuriose itin svarbus atsakingas darbdavio elgesys, yra vienodas darbo užmokestis vyrams ir moterims – kokia situacija dabar Lietuvoje?
– Situacija tokia, kad vidutinis atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra apie 12,5 proc., bet čia vidurkis. Kai kuriose ekonomikos šakose šie skaičiai žymiai didesni – finansų, draudimo sektoriuose atotrūkis turbūt siekia iki 35 proc. Aišku, yra sričių, kur atotrūkis labai nedidelis, bet net tai, kad jis yra, jau signalizuoja problemą.
Atrodo, tai yra geroji žinia, kad atotrūkis sumažėjęs, bet žiūrint iš lyčių lygybės perspektyvos pastebėta, jog kai yra tam tikra krizė, atlyginimo atotrūkis tarp vyrų ir moterų mažėja. Kai situacija stabilizuojasi, vėl atotrūkis pradeda didėti.
Manyčiau, kad tai yra susiję su vertikaliąja darbo segregacija – kuo žemesnės pozicijos, tuo daugiau moterų, kuo aukštesnės – tuo daugiau vyrų. Tai gili sisteminė problema, kurios vien verslo pastangomis pakeisti negalėtume, čia priklauso nuo švietimo, socialinių veiksnių. Tai nėra savaime suprantamas dalykas.
Manau, kad gerieji pavyzdžiai yra užkrečiantys, o versle yra konkurencijos momentas, tad tikiuosi, kad ir kiti to imsis.
– Eduardai, bet minėjote, kad šias iniciatyvas taikote ir dėl darbuotojų trūkumo. Kiek socialinių iniciatyvų taikymas prisideda prie darbuotojų trūkumo problemos sprendimo?
–Mes turime atskirti, kas yra pirminiai dalykai. Verslui yra dirbti pelningai ir tik tada gali gerinti sąlygas.
Sakome, kad yra pasiskirstymas, bet imkime demografinę aplinką – moterų Lietuvoje 5 proc. daugiau nei vyrų, tai irgi daro įtaką.
Margarita: Noriu atkreipti dėmesį, kad yra struktūrinės problemos. Sako, neateina, nėra moterų lyderių ir panašiai. Bet mes nematome, kas iki to vyksta su socializacija.
Jungtinėse Karalystėse atliktas tyrimas, kuomet mažiems vaikams pasakojama istorija apie herojų, nenurodant jo lyties. Ir jų klausia – herojus berniukas ar mergaitė? Norėdami susitapatinti su tuo šauniu veikėjų mergaitės sako, jog tai mergaitė, o berniukai – berniukas. Kai vaikams sukanka šešeri – ir berniukai, ir mergaitės linkę sakyti, kad tas šaunus veikėjas yra vyriškos lyties. Tai matome, kokią žalą daro ta socializacija ir išmuša iš jų tikėjimą, kad jos gali būti lyderės.
Eduardas: Jūs rodote pavyzdžius, kad nesame išskirtiniai – Europoje pačios pažangiausios valstybės patiria tą patį.
Margarita: Kada mes darome socialiai atsakingą verslą – neužtenka pasakyti, kad padarėme aplinką, rodykime iniciatyvą, o niekas nenori. Turime suprasti, iš kur atsiranda taip. Kodėl, kai Lietuvoje moterys sudaro 65 proc. visų magistro laipsnį turinčių žmonių ir daugiau nei 60 proc. visų daktaro laipsnį turinčių žmonių, mes kalbame apie tai, kad jų atlyginimas yra mažesnis, jų pozicijos yra mažesnės? Todėl ir verta imtis iniciatyvų, kad tas moteris padrąsintumėme.
– Eduardai, jūsų įmonėje dirba 75 proc. moterų – koks atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų jūsų įmonėje?
–Mūsų įmonėje vadovaujančiose pozicijose yra 75 proc. moterų.tar Lyginame vadovų atlyginimus – moterys uždirba 2,7 proc. daugiau už vyrus.
SDG kitais metais minės 20 veiklos metų sukaktį ir per tą laiką kolektyvo moterims gimė 150 kūdikių, kasmet apie 20 įmonės darbuotojų – moterų augina vaikus. Kodėl tiek daug? Blogomis sąlygomis zoologijos sode net liūtai nesidaugina, tai reiškia, kad sąlygos mūsų įmonėje yra geros. Vaiko priežiūros atostogų išeina ir vyrai. Tai moterys ir gimdo, ir išeina vaiko priežiūros atostogų, bet uždirba daugiau.
Taip, visuminis dalykas egzistuoja, bet prieš metus Lietuvoje skirtumas tarp atlyginimų buvo 17,5 proc., dabar – 12,5 proc. Pagerėjo penkiais punktais..
Margarita: Ne, kol skirtumas nebus 2 proc., tikrai reikia kalbėti. Yra šalių, kaip Italija, kur bendras šalies atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra 5 proc. Tą įmanoma pasiekti. O didžiausias atotrūkis lyčių požiūriu yra Estijoje – apie 30 proc.
– Margarita, svarbu ne tik pinigai, bet ir asmeninė gerovė. Kaip Lietuvoje vertinate galimybę derinti šeimą ir darbą?
– Mes turime suvokti, kad tas pats žmogus ateina į darbą, turi šeimą, turi ja pasirūpinti. Svarbu, kad keistųsi pats suvokimas, kad tai yra tas pats žmogus – tai nėra du atskiri gyvenimai: dirbu ir gyvenu. Aš atsinešu šeimos rūpesčius į darbo vietą ir darbo rūpesčius į namus. Kol mes to mentaliteto nepakeisime, neatsiras kūrybiškumo ir fantazijos, ką galime padaryti.
Kai suvoki, kad žmogui reikia pagalbos, pavyzdžiui, jis jaudinasi, kad prasidėjo vasaros atostogos ir nežino, kas prižiūrės vaikus – palikti vienų negali, seneliai irgi dirba. Kai supranti, tada gali atsirasti priemonių. Gal kažkoks kambarys, gal įmonė gali padaryti stovyklą, gal kompensaciją skirti... Labai daug galimybių, ką verslas gali pasiūlyti, bet pirma reikia suvokti, kad žmogus yra tas pats – tas kuris dirba, turi pasirūpinti ir šeima.
– Eduardai, kokios sąlygos jūsų įmonėje derinant šeimą ir darbą?
– Sakyčiau, kad Lietuvoje milžiniški poslinkiai ir į teigiamą pusę. Mūsų įmonėje išimtinių sąlygų netaikome, bet skatiname vestuves, sveikiname vaikų gimimo proga. Švenčiame Vaikų gynimo dieną – susirenkame su vaikais biure ar zoologijos sode.
Manau, vaikams svarbu parodyti, ką daro jų tėvai, nes kai penkiametės klausiu, ką dirba jos mama, ji man atsako: „Mano mama dirba tokį darbą, kad darbe niekas nežūtų.“
Kai vaikas užaugs matydamas, kokias geras sąlygas turi jo tėvai, jis irgi norės dirbti tokioje įmonėje.
Margarita: Šventės yra labai gerai, tėvai gali vaikams parodyti, ką jie dirba. Bet kalbėkime ir apie sistemines problemas. Pavyzdžiui, turime pripažinti, jog didmiesčiuose didelė problema dėl darželių stokos. Darbuotojai susiduria su tokiais iššūkiais ir tuomet klausimas verslininkams, kaip jie galėtų padėti. Nekalbu, kad reikėtų atidaryti savo darželį, bet kai kuriais atvejais gelbsti vaikų kambarys, priedai auklėms pasisamdyti ar sutartys su šalia esančiais darželiais, pagal išgales prisidėti. Žiūrint į šeimos ir darbo derinimo klausimus svarbu matyti labiau sisteminius dalykus.
Eduardas: Verslas negali išspręsti visų socialinių klausimų, kurie yra žemėje, bet mes irgi turime žaidimų kampą poilsio erdvėje, pats su vaikais žaidžiu šachmatais.
Eduardas: Verslo prigimtis nėra daryti socialinius dalykus, jo prigimtis sukurti tvarų verslą, teisingai apmokamas darbo vietas ir dirbti pelningai. Mes visi kartu turime spręsti – bet dabar ta tendencija, kad verslas yra blogis. Mano nuomone, verslas yra gėris, sukuria pridėtinę vertę, darbo sąlygas ir Lietuvos biudžetą.
– Margarita, gal galėtumėte apibendrinti?
– Jei būtų viskas taip gerai, kaip pasakyta, nediskutuotume. Skaičiai rodo, kad yra atotrūkis. Yra atvejų, kad pritrūksta ir tvaraus, ir socialiai atsakingo požiūrio. Reikia nustoti žiūrėti į socialinę atsakomybę per labdaros prizmę. Reikėtų pagalvoti, kaip investuoti lėšas, kurias turime, į dalykus, kurie yra sistemiški. Aš labai tikiuosi, kad geroji patirtis plėsis ir mes kuo toliau, tuo labiau kalbėsime ne apie principus, kad to reikia, o diskutuosime apie tai, kokios kūrybingos idėjos gali būti pritaikytos.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su SADM.
