Mažmenine ir didmenine prekyba statybinėmis, apdailos ir kitomis prekėmis užsiimančios „Gulbelės prekybos“ direktorius Domas Ugianskis „Lietuvos rytui“ sakė medienos trūkumą stebintis jau nuo pavasario, kai ėmė laisvėti karantinui. Anot pašnekovo, jų asortimente labai populiarios medinės lentos terasoms – jų tiekimas šiuo metu stringa. Atsiradus didesniam poreikiui, tenka ieškoti daugiau tiekėjų: vienas retai kada turi pakankamai reikiamų pozicijų ar kiekių.
„Medienos kaina, priklausomai nuo gaminio, nuo metų pradžios pakilo apie 70 proc. Taip nutiko dėl prekių trūkumo rinkoje.
Klientai, kurie jau pradėję statybos darbus, nori juos pabaigti, todėl prekes perka esančiomis kainomis. Tačiau turime klientų, kurie dėl kainos pokyčių sustabdė numatytus projektus ir laukia palankesnių kainų“, – sakė D.Ugianskis.
Jis prognozavo, kad po kurio laiko, kai stabilizuosis poreikis, nusistovės ir kainos, jos pradės kristi, tačiau buvusio lygio nepasieks. Tuo metu „Moki-veži“ tinklą valdančios „Makvežos“ marketingo vadovas Nerijus Višinskas mano, kad kainos ir toliau kažkiek augs, nes žaliavos trūksta tiek vietinėje, tiek kaimyninėse rinkose.
Pastaruoju metu dėl žaliavinės medienos trūkumo rinkoje „Makveža“ susiduria su statybinės medienos gaminių likučių trūkumais. Reguliariai pritrūksta ir importuotos apdailinės medienos. Anot N.Višinsko, ši situacija susiklostė per karantiną, kai atsidarius statybinių prekių parduotuvėms ženkliai išaugo paklausa.
„Kaip medienos produkcijos pirkėjas šiuo metu susiduriame su medienos gaminių tiekimo problemomis, t.y. pailgėjo pristatymo terminai, iš tiekėjų gauname ne visas užsakomas prekes. Per šių metų pirmą pusmetį stipriai išaugo ir pačių medienos gaminių pirkimo kainos. Labiausiai jos kilo apyvarčiausioms prekėms: statybinei medienai ir dailylentėms, kurioms gamintojai, siekdami patenkinti išaugusią paklausą, nuolatos turi supirkinėti žaliavą augančiomis kainomis“, – komentavo N.Višinskas.
Pasiekė lubas?
Medžio pusgaminius ruošiančios įmonės „Polywood“ direktorius Rolandas Zacharevičius skaičiavo, kad nuo pandemijos Europoje pradžios medienos žaliavų kainos pakilo tris kartus. Šiuo metu, panašu, pasiektos lubos, tačiau, kaip teikė pašnekovas, „rinka gera“. Klausimas, ar kainos kils trumpuoju laikotarpiu: dabar vasara, žmonės pradėjo daugiau keliauti, medienos vartojimas krito.
Tačiau, pasak R.Zacharevičiaus, pramoninėje rinkoje vartojimas didelis, o JAV planuojamas 3,84 proc. namų statybos augimas. „JAV rinka tiesiogiai veikia medienos rinką Europoje. Manau, kad rugsėjį, jeigu JAV nepakils kainos – o tikimybė, kad jos pakils iki dabartinių europietiškųjų, nedidelė – bus galima kalbėti ir apie nedidelį kainų kritimą“, – prognozavo pašnekovas.
Žaliavos stygius jaučiamas, todėl ir kainos kopė aukštyn, vis dėlto, anot R.Zacharevičiaus, kainos pasiekė tam tikras lubas – medienos žaliavos pardavėjams sudėtinga iš kliento prašyti didesnių užmokesčių. „Taip buvo su tiekėjais iš Skandinavijos, tačiau daugelis atsisakė mokėti brangiau. Internetinė erdvė informuoja, kas darosi pasaulyje, kas vyksta regione: žmonės bijo pirkti per brangiai, todėl perka tik tiek, kiek konkrečiai reikia“, – komentavo „Polywood“ direktorius.
Rinka persisotino
Sodo namelius gaminančios „Arbenos“ vadovas Audrius Katauskas laukia, kad dabar pradėjusios stabilizuotis medienos kainos po mėnesio dviejų nukris apie 20-25 proc.
„Matyt, rinka persisotino, nes ne viskas, mano manymu, buvo paremta paklausa – rėmėsi tikėtina paklausa. Veikė netgi panika, todėl žaliavos pirktos į priekį. Dabar pasimatė, kad gyvenimas stoja į vėžes“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Katauskas.
Anot jo, labai stiprų poveikį rinkai darė situacija JAV. Dabar ten medienos kainos nuo gegužės pradžioje buvusio piko kritę daugiau nei dvigubai. „JAV visada keliais mėnesiais pirma mūsų, o jau dabar matyti, kad kainos stabilizuojasi“, – pastebėjo pašnekovas.
Lietuviškus rąstus superka latviai
„Arbenos“ pagrindinė žaliava mediena šiemet, palyginti su pernai, pabrango dvigubai, tačiau, A.Katausko teigimu, gaminių kainas jie padidino apie 20 proc. Skirtumą tenka kompensuoti savo sąskaita, kitaip pirkėjai atidės pirkinius.
„Lietuvoje dirbtinio kainų didinimo neišleidžiant žaliavų iš sandėlių ir laukiant dar didesnių kainų nebuvo, bet iš Baltarusijos pusės tai akivaizdu. Tas matyti nuo pernai rugpjūčio ar rugsėjo. Baltarusiai rinkai duoda medienos, kai jiems tai apsimoka. Netgi aukcionų dienomis aukciono neskelbia, būna, kai anuliuoja jiems naudos neduodančius kontraktus, – kalbėjo A.Katauskas. -
Man gaila, tačiau negaliu nupirkti daug lietuviškos medienos, nes rąstus superka latviai – jie patys sugeba perkant latvišką medieną prioritetą suteikti tikriesiems Latvijos perdirbėjams. Nežinau, ar tai teisinga, tačiau pridėtinė vertė bet kuriuo atveju būtų didesnė, jei lietuviška mediena liktų Lietuvoje“, – aiškino „Arbenos“ vadovas.
Kilo smarkiai ir labai greitai
Apie tai, kokių problemų sukelia Lietuvos rinką atradę latviai, „Lietuvos rytui“ pasakojo ir Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas, kuris tikina, kad būtent dėl latvių, o ne dėl pokyčių tolimose užsienio rinkose Lietuvoje, brangsta mediena ir juntamas jos stygius.
„Jei lietuviškos medienos kainą nustatytų Čikagos biržoje, būtų galima apie tai kalbėti, tačiau taip nėra, todėl kainą lemia kiti veiksniai“, – sako jis.
Du sezonus iš eilės Vakarų ir Rytų Europos miškuose praūžė didžiulė vabalų invazija. Dėl to teko stipriai kirsti miškus, nes tik taip juos buvo galima išsigelbėti: užkrėstą medieną reikia kuo greičiau iškirsti ir išvežti iš miško. „Ir užpernai, ir pernai tos medienos į rinką Europoje už dyką buvo išmesta vos ne 80 mln. kubinių metrų. Dėl to drastiškai krito kainos.
Šiame kontekste buvo įvestas karantinas. Įmonėms vėl pradėjus dirbti medienos kaina iš esmės ir būtų tokia likusi, tačiau Lietuvoje ji pakilo smarkiai ir labai greitai. Taip nutiko dėl pas mus nustatytos medienos pardavimo iš valstybinių miškų tvarkos“, – kalbėjo asociacijos direktorius.
R.Beinortas aiškino, kad į du kartus per metus vykstančius medienos aukcionus gali ateiti kas tik nori. Juose dalyvauja skandinavai, lenkai, kinai, bet pastaruoju metu agresyviai elgiasi latviai, kurie, pašnekovo žodžiais tariant, anksčiau būdavo nepalyginamai kuklesni, o medieną pirkdavo iš spekuliantų. Dabar jau didžiosios latvių įmonės pačios atvyksta į aukcionus Lietuvoje.
„Jie savo šalyje susikūrė medienos pardavimo sistemą, kurios niekas Lietuvoje negali paaiškinti. Patirties perkant medieną Latvijoje niekas neturi: latviai medieną parduoda tik su pristatymu į vietą. Paprašysite parduoti medienos Latvijoje – jums ją būtinai veš iš Estijos pasienio. Transporto kainą esame skaičiavę dar senais laikais: miškovežį vežant iš Trakų į Klaipėdą kubinis metras pabrangsta 50 litų. Transportas kainą išaugina drastiškai“, – teigė pašnekovas.
Kainą pakeičia nupirkę du pagalius
Anot jo, latviai medieną pas save perka konkurencinga kaina – po 70-80 eurų už kubinį metrą. Iš vietinės žaliavos didelė Latvijos įmonė susiformuoja 85-90 proc. savo metinio portfelio. „Jos užduotis – kažkur surasti likusius 10 proc. Tad kai 90 proc. nusiperki už sąlyginius 80 eurų, tų 10 proc. kaina visiškai nebesvarbi.
Jie šitaip ir elgiasi atėję į mūsų aukcionus: paskutiniame aukcione, vykusiame gegužę, paklausiausios žaliavos, pjautinųjų pušinių rąstų, kainą užkėlė iki 125-130 eurų“, – minėjo R.Beinortas.
Negana to, kad latviai supirko kone visą medieną, nes mūsiškiai tokios kainos nepasiūlė, įkišo pagalius į ratus ir ilgalaikes sutartis turintiems medienos pirkėjams. Mat ilgalaikių sutarčių turėtojams kaina koreguojama kas šešis mėnesius pagal pusmetinius aukcionus.
„Šiemet dėl latvių ilgus metus turimos sutarties medienos kaina tampa 125 eurai: visą medieną, kurią perka turintys ilgalaikes sutartis, privalo pirkti už 125 eurus. Kai latvis už tokią kainą perka tik 10 proc. medienos, jo katile tokia suma sutirpsta. Kaip mes sakome: ateina vienas veidas į aukcioną, nusiperka du pagalius ir padaro įtaką mūsų didžiosioms įmonėms, kurios per metus nuperka po milijoną kubinių metrų“, – apie padėtį kalbėjo asociacijos direktorius.
Pritrūko dviejų balsų
Praėjusios kadencijos Vyriausybėje buvo sudaryta darbo grupė medienos iš valstybinių miškų pardavimo tvarkai tobulinti. Paaiškėjo, kad, R.Beinorto tvirtinimu, absoliučiai visose Europos valstybėse, išskyrus Lietuvą, padaryta taip, kad žaliava iš valstybės neišvažiuotų. Pavyzdžiui, prancūzai stipriai sukėlę medienos kainas. Jos niekam neapsimoka pirkti, bet saviems medienos perdirbėjams kainą šalis subsidijuoja.
Darbo grupė paruošė Miškų įstatymo pataisų redakciją, kurioje numatyta, kad medienos pirkėjas turėtų atitikti tam tikrus kriterijus, tačiau jai priimti pritrūko dviejų balsų, todėl projektas grąžintas tobulinti Vyriausybei. Prieš kelias savaites grupė Seimo narių pasirašė naują siūlymą Miškų įstatymo pataisų.
