Tuštėja mūsų kišenės
AB „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“ bei laidojimo ceremonijų organizavimo sistemą „Rekviem“, vadovas Bernardas Vilkelis paminėjo, kad žmonės ir iš valdžios, ir iš įmonių yra pradėję reikalauti skaidrumo, tad situacija ir laidojimo sektoriuje turėtų po truputį keistis. Visgi kol kas dabartinė situacija nedžiugina.
„Kėdainiuose esantis „Lietuvos krematoriumas“ bendradarbiauja su visomis laidojimo įmonėmis. Turime galimybes priimti visus apmokėjimo būdus, bet net pusę pajamų surenkame grynaisiais, o tai apsunkina kovą su šešėliu.
Ir mums tai tik papildomi kaštai, nes reikia tuos pinigus inkasuoti“, – paminėjo B.Vilkelis.
Susidurti su artimojo netektimi, organizuoti laidotuves ir jose dalyvauti – sunkūs išgyvenimai. Tokiomis akimirkomis žmonės mažiausiai galvoja apie paslaugų kainas ir verslo skaidrumą, tačiau B.Vilkelis pataria tiesiog įprasti visur reikalauti čekių ir sąskaitų, kad net ir užsakant laidojimo paslaugas tai netaptų papildomu galvos skausmu, o įprasta praktika.
„Tai tikriausiai vienintelis šios veiklos kelias į skaidrumą. Reguliavimai gali būti veiksmingi, bet kol nėra visuomenės supratimo ir įsitraukimo, tol šešėlis 100 proc. nebus patrauktas.
Žmonės turėtų suprasti, kad paslaugų pirkimas šešėlyje yra pinigų atėmimas iš savo paties ir vaikų kišenių, dėl to kenčia visos viešosios paslaugos“, – paaiškino jis.
Jis paragino žmones ir dažniau atsiskaityti kortelėmis ar bankiniais pavedimais. Tačiau kol kas atrodo, kad ir patys žmonės labiau įpratę atsiskaityti grynaisiais.
„Už laidojimo paslaugas mokama ne 10 ar 15 eurų, o tūkstantis ar net keli. Žmonės tikriausiai įpratę atsiskaityti grynaisiais.
Bet kai kuriose kavinėse jau net neįmanoma atsiskaityti grynaisiais, nes padidėjo skaičius žmonių, norinčių atsiskaityti kortelėmis. Jei taip nutiktų ir laidojimo sektoriuje, šešėlis neturėtų galimybės vešėti“, – svarstė jis.
Visuomenė privalo spausti
Iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė taip pat pastebėjo, kad lietuviai dažniau linkę atsiskaityti grynaisiais, tai jau tapo lyg kultūros dalimi. Visgi tai būtina keisti.
„Ne vienas žmogus, atėjęs į parduotuvę, sustoja prie bankomato, išsiima grynuosius ir tik tada eina į parduotuvę, kurioje moka grynaisiais, nors gali tai padaryti kortele.
Bet situacija po truputį keičiasi, jaunoji karta moka kortelėmis, yra ir kavinių, kurios atsisakė grynųjų, nes grynieji verslui yra brangus malonumas: reikia suskaičiuoti, inkasuoti, nešti į banką, sumokėti mokesčius bankui. Tačiau, jei verslininkas nesiekia vykdyti veiklos šešėlyje, tada jam grynieji yra labai brangu ir jis stengsis, kad jo versle grynųjų būtų kuo mažiau“, – paaiškino situaciją pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad laidojimo sektorius yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų šešėlinės ekonomikos, o draudimai ir ribojimai šios problemos neišspręs. „Visada randami plyšiai, kaip draudimus apeiti“, – paminėjo ji.
Anot jos, išeitis tėra viena: „Visuomenės poreikis yra didžiausia varomoji jėga: jei žmonės prašys sąskaitų, nenorės mokėti grynaisiais, tai tikrai pasikeis.“
R.Skyrienė sakė, kad visuomenės spaudimas privalo būti griežtas ir kiekvienas klientas turi aiškiai pasakyti: „Jei negaliu pas jus atsiskaityti kortele, einu pro duris.“
Pasak jos, padėti laidojimo sektorių ištraukti iš šešėlio galėtų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiksmai. Pavyzdžiui, tiems, kurie turi čekius už suteiktas laidojimo paslaugas, vertėtų suteikti galimybę susigrąžinti dalį pajamų.
Vyriausybės sprendimas neleisti darbuotojams atlyginimų mokėti grynaisiais taip pat paskatins mažinti šešėlį laidojimo versle.
Gali grėsti laisvės atėmimas
FNTT tarnyba yra atlikusi keletą ikiteisminių tyrimų dėl laidojimo verslu užsiimančių įmonių veiklos. Dažniausiai šie tyrimai buvo pradėti įtariant, kad apskaita tvarkoma apgaulingai, taip siekiant nuslėpti mokesčius. Yra pasitaikę ir nelegalaus darbo atvejų, kada darbuotojai oficialiai nebūdavo įdarbinti, tačiau gaudavo neoficialų darbo užmokestį.
„Dalis šių tyrimų buvo perduoti teismams, kiti – baigti laidavimu, nes įtariamieji pripažino kaltę ir suskaičiuotus mokesčius sumokėjo.
Skaičiuojame, kad valstybei kai kurių laidojimo sektoriaus įmonių padaryta žala galėjo būti apie 50 tūkst. eurų per trejus metus“, – įvardijo FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.
Ji pabrėžė, kad grynieji yra patogiausia finansinė priemonė nusikaltimams vykdyti, o jų kiekis versle yra didelis. „Atliekant kratas kiekvieną kartą randame grynųjų“, – sakė ji.
FNTT palaikytų siūlymą tobulinti teisinį reglamentavimą ir šiek tiek riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Tai būtų pritaikyta visiems verslams, o laidojimo sektorius – ne išimtis.
M.Zdanauskaitė įvardijo, kad už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą gali grėsti net laisvės atėmimas iki 4 metų, o jei teikiami neteisingi duomenys apie pajamas, griežčiausia bausmė gali būti net laisvės atėmimas iki 6 metų.
„Bet dažniausiai skiriama bauda. Kol kas nežinau nė vieno atvejo, kada būtų už tai atimta laisvė“, – sakė ji.
