Laivą šventino ir krikštijo
Per iškilmingą ceremoniją „Smiltynės perkėlos“ keltą pašventino pranciškonas vienuolis brolis Benediktas. Dvasininkas išreiškė viltį, kad šį laivą ir jo įgulą visur ir visada lydės sėkmė ir dieviškoji apvaizda. Naujam keltui oficialiai suteiktas vardas „Klaipėda“.
Pagal senas jūreiviškas tradicijas, perkirpusi specialaus įtaiso virvelę, šviežiais dažais tviskatį laivo bortą šampano purslais apšlakstė krikštamotė - ilgametė Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) vadovė Olga Žalienė. Jos atvaizdas tikriausiai papuoš kelto vairinę.
Iškilmingoje kelto vardo suteikimo ceremonijoje dalyvavo į Jūros šventę atvykusi premjerė Ingrida Šimonytė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Premjerė palinkėjo gero vėjo
„Didžiuojamės valstybinio ir privataus kapitalo įmonėmis, kurios žino, ką reikia daryti, kaip kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Krikštas keltą apsaugos nuo tykančių pavojų ir negandų, tai yra jo istorijos pradžia. Tikiu, kad panašių sėkmės istorijų, kokių jau daug sukūrėte patys ir bendradarbiaudami su partneriai, bus dar labai daug“, - užsakovams ir statytojams gero vėjo linkėjo I.Šimonytė.
Susisiekimo ministras M.Skuodis džiaugėsi, kad kelto „Klaipėda“ užsakovai ir statytojai, kurdami ir statydami šiuolaikiškus laivus skatina nacionalinę jūrų inžinerijos pramonę: „Ypač smagu, kad naujas „Smiltynės perkėlos“ keltas pastatytas ne kur kitur, o Klaipėdoje. Tai puikus valstybės, miesto bei verslo įmonių bendradarbiavimo pavyzdys - realiais darbais plėtojamos jūrinės ambicijos".
Tai, kad Vakarų laivų gamykla stato naujus laivus, plaukiojančius su nacionaline vėliava, pasak M.Skuodžio, tik dar labiau stiprina Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdį, patį laivyną ir jūrines tradicijas.
„Kiekvienas naujas sprendimas, artinantis mums prie geresnio klimato tausojimo, yra žingsnis pirmyn. Dėkoju visiems prisidėjusiam prie šio laivo statybos tiek savo rankomis, tiek ir išmone“, - kalbėjo I.Šimonytė.
Švartuosis abejose perkėlose
VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika savo ruožtu pažymėjo, jog naujasis keltas „Klaipėda“ plukdys keleivius ir automobilius per Kuršių marias į Neringą saugiai, neteršdamas oro ir vandenų, nes atitinka aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus: „Tai yra svarbu, suvokiant kokiomis pasekmėmis mums gresia klimato kaita“.
Vakarų Baltijos laivų statykla ir „Smiltynės perkėla“ 6,5 mln. eurų vertės sutartį dėl universalaus 60 metrų ilgio ir 14 metrų pločio keleivių ir krovinių kelto statybos sudarė pernai gegužę, darbai pradėti rugsėjį. Projektą parengė kita VLG įmonių grupės įmonės „Western Baltic Engineering“.
Keleiviniu režimu plaukiojančiu keltu „Klaipėda“ per Kuršių marias galima pervežti iki 1000 keleivių arba ne mažiau kaip 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių, arba 8 krovininius automobilius, kurių kiekvieno bendroji masė - iki 44 tonų.
Naujasis keltas netrukus stos į rikiuotę - galės dirbti ir Naujosios ir Senosios "Smilynės perkėlos" terminaluose.
Projektas pakylėjo statytojus
„Smiltynės perkėlos“ valdybos pirmininkas Valdemaras Vaičekauskas patikino, jog šiam keltui papildžius laivyną, gerės teikiamų paslaugų kokybė ir sparta. Valstybės įmonė strategijoje numatytos investicijas į ekologiškos laivybos plėtrą, infrastruktūros gerinimą.
„Tvarumo ir žalumo principai skatina galvoti ir apie elektrinį keltą. Jau šį rudenį Naujosios perkėlos terminalas bus išplėsta iki 10 autotransporto juostų. Paskui - krantinių rekonstrukcija, naujo keleivių aptarnavimo pastato statyba. Per trejus metus gerindami keleivių ir transporto aptarnavimo infrastruktūrą planuojame investuoti iki 20 mln. eurų“, − permainas žada V. Vaičekauskas.
VLG vadovas A.Šileika sakė, kad "Smiltynės perkėlos" užsakymas laivų statytojus pakylėjo, sužadino profesines ambicijas: "Dabar savo akimis stebėsime, kaip klaipėdiečių pastangomis pastatytas keleivinis keltas raižo Kuršių marias. Tikimėsi, kad jis ilgai ir patikimai tarnaus žmonėms“, - kalbėjo VLG vadovas.
A.Šileika užsakovams dėkojo už pasitikėjimą, o projektuotojams ir Vakarų Baltijos laivų statyklos pecialistams - už nuoširdų, kūrybingą darbą, pastangas įgyvendinant svarbų projektą.
Neringai vieno kelto neužteks?
Sveikinimo žodžius tarė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Neringos meras Darius Jasaitis, pasidžiaugęs, kad naujasis keltas talpesnis, kartelę mįslingai kėlė į viršų - esą to dar negana, pastačius dar keturis tokius keltus žmonės galbūt nustotų svajoję apie apie tilto per Kuršių marias statybą.
Po iškilmingos laivo vardo suteikimo ceremonijos statytojai nuleido trapą - šeimininkų pakviesti užkopti į naujutėlaitį keltą svečiai apžiūrinėjo erdvius denius, vidaus patalpas, keleivių saloną, vairinę, mašinų skyriaus įrengimus.
Lankytojai supažindinti su laivo valdymo sistemomis, saugos ir gelbėjimo priemonėmis. Premjerė I.Šimonytė buvo pirmoji viešnia, pasirašiusi kelto garbės svečių knygoje. Jai buvo suteikta išskirtinė galimybė virtualiai pavairuoti keltą „Klaipėda“.
Bandymai Kuršių mariose
„Smiltynės perkėlos" vadovas Mindaugas Čiakas irgi patenkintas nauju keltu, kainavusiu 6,5 mln. eurų.
Susisiekimo ministerijos kontroliuojama įmonė iš savo pajamų dengė 15 proc. laivo statybos išlaidų. Suomijos banko „OP Corporate Bank plc“ Lietuvos filialo paskola sudaro 85 proc. investicijos.
Keltas "Klaipėda" jau vandenyje, bet dar laukia navigaciniai eigos, stabilumo, manevringumo, švartavimo, avarinio stabdymo bandymai Kuršių mariose.
"Keltas dar negali plaukioti, nes neįregistruotas Lietuvos vidaus vandenų laivų registre. Reikės sutvarkyti dokumentus, gauti įvairius leidimus, apmokyti įgulą. Visų "Smiltynės perkėlos keltų kapitonai turės juo paplaukioti, kad perprastų valdymo subtilybes“, - kalbėjo M.Čiakas.
