Naujasis Kauno verslininkų vedlys daugybę metų eina vadovaujamas pareigas gerai žinomose įmonėse – jis vadovavo kelionių organizatoriui „Novaturas“, konditerijos įmonei „Fazer kepyklos“, o pastaruosius devynerius metus dirba alaus daryklos „Volfas Engelman“ direktoriumi.
M.Horbačauskas norėtų geriau panaudoti verslo ir mokslo bendradarbiavimo potencialą, plėsti asociacijos narių gretas ir paneigti mitus apie verslo misiją bei reikšmę.
– Vadovavimą asociacijai perimate neįprastu metu – pasaulį vis dar krečiant pandemijai. Kaip ji paveikė Kaune įsikūrusias bendroves ir kokia dabar miesto verslo sveikata? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo M.Horbačausko.
– Pramonė atsilaikė neblogai, vaizdas geresnis negu kitose verslo šakose. Kaunas yra gamintojų miestas, todėl vietos verslui dabar nėra patys blogiausi laikai.
Geriausiai sekėsi gamintojams, kurie turėjo eksporto rinkų, o didžiausių sunkumų patyrė uždaryti verslai – viešbučiai, restoranai.
– Ką asociacijos vadovo poste galite ir ketinate padaryti geriau, negu buvo daroma anksčiau?
– Asociacijai trūko aktyvesnės veiklos, ji turėtų būti atviresnė organizacija, aktyviau bendrauti su atskiromis visuomenės grupėmis. Kita vertus, asociacija nėra įmonė, o prezidentas nėra direktorius, kuris gali įsakinėti nariams. Ką pastarieji nutaria, tokia kryptis ir pasirenkama.
Jeigu kryptis netinka, nariai tiesiog nemato prasmės likti asociacijoje ir iš jos pasitraukia.
Šiuo metu asociacijai priklauso apie 50 narių – Kauno regionui tai nėra didelis skaičius, todėl jį reikėtų didinti.
Aktyvesnį bendradarbiavimą pirmiausia įžvelgiu tarp verslo ir mokslo įstaigų. Nors asociacijai priklauso didieji Kauno universitetai, kolegijos, šioje srityje trūko proveržio ir motyvacijos kažko imtis.
Ligi šiol tvyro keistas nepasitikėjimas ir nusivylimas. Nors deklaruojamas noras imtis bendrų darbų, tikrovėje jie nevyksta.
Galbūt pakeisti situaciją padėtų geri bendradarbiavimo pavyzdžiai, o sričių tikrai netrūksta – tai galimybė studentams atlikti praktiką įmonėse, verslui reikalingų specialistų rengimas.
– Kad aukštojo mokslo įstaigos neįsiklauso į verslo poreikius, kalbama turbūt jau kelis dešimtmečius, tačiau susidaro įspūdis, kad joms rūpi tik išdalinti kuo daugiau diplomų visiškai nepaisant verslo poreikių. Ar pritariate?
– Tiesos yra. Esu buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarybos nariu ir mačiau, kad akademinės struktūros yra didelės ir inertiškos, tačiau nepradėjus kalbėti apie problemas tikrai nebus rezultatų. Staigių pokyčių tikėtis neverta, nes studijų programos yra ilgalaikis procesas.
Verslas Lietuvoje dažnai demonizuojamas, nuolat pasigirsta nuomonių, kad tai yra blogis, dėl kurio žmonės blogai gyvena.
– Ar turite receptą, kaip pakeisti tokią nuomonę?
– Būtina pateikti gerų pavyzdžių, kalbėti apie socialiniai atsakingas įmones, nes verslas išties vis aktyviau eina ta kryptimi. Tai jau nėra mados reikalas, o būtinybė siekiant sėkmingos veiklos.
Reikalingas bendras visuomenės suvokimas apie tai, iš kur atkeliauja pinigai ir kas yra mokami mokesčiai.
O pinigai stebuklingu būdu stalčiuose ir bankomatuose neatsiranda. Atrodo, tai paprasti dalykai, tačiau ne visiems žmonėms jie suprantami.
Viešai dažniau pateikiami neigiami dalykai, susiję su verslu, nors teigiamų pavyzdžių yra gerokai daugiau.
– Ar asociacija gali daryti įtaką šalies, miesto valdžiai, kad verslas galėtų lengviau kvėpuoti?
– Ne tik gali, bet ir privalo, tai – svarbiausia misija. Kauno asociacija yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos dalis, kuri yra viena svarbiausių šalyje.
Svarbu, kad įstatyminė bazė Lietuvoje nebūtų prastesnė negu kitose Europos Sąjungos šalyse, o jeigu vyksta kokie nors pokyčiai, verslui būtina palikti laiko jiems pasiruošti.
Savivaldybės taip pat turi mokestinių galių, rūpinasi miesto infrastruktūra, kuri padeda verslams kurtis, o gyventojams patogiai jaustis mieste ir neieškoti galimybių keisti gyvenamąją vietą.
– Ką Kauno valdžia galėtų padaryti geriau, negu darė lig šiol?
– Kol kas neturime tokio svarbiausių darbų sąrašo, galbūt paruošime vėliau. (Juokiasi.)
Per pastaruosius 5–7 metus Kaune įvyko didelių pokyčių, labai rimtai padirbėta teigiama linkme ir galima pajuokauti, kad Kaune tikrai galima gyventi.
Miestas sulaukė ženklių užsienio investicijų. Galbūt vietos verslininkams kartais jos atrodo blogis, nes tenka konkuruoti dėl darbuotojų, bet nuomonė keičiasi.
Jeigu žmonės daugiau uždirba, daugiau lėšų ir išleidžia, verslo ratas sukasi vis stipriau. Verslai tapo brandesni ir nori ne tik kuo daugiau paimti, bet ir tartis, dalintis.
