„Smiltynės perkėlos“ kelte „Nida“ vykusiame šventiniame renginyje buvo pagerbti labiausiai nusipelnę jūrinės ir uosto bendruomenės atstovai, Malkų įlankos projekto kūrėjai ir plėtotojai.
Apžvelgė į naujas krantines
Kruizinių laivų terminale KVJU direkcijos darbuotojai sveikino į jubiliejinį renginį susirinkusius svečius. Tarp jų buvo nemažai prie vienintelio Lietuvos jūrų uostos plėtros ir klestėjimo prisidėjusių laivybos, krovos kompanijų, logistikos įmonių vadovų bei specialistų, visuomenės atstovų.
Įžengusiems į „Nidos“ denį svečiams buvo surengta ekskursija – keltui lėtai slenkant giliavandenio Klaipėdos jūrų uosto akvatorija, jie galėjo apžvelgti naujus krovos terminalus, rekonstruotas krantines, didžiulius kranus, plaukiojančius dokus, keltus, laivybos kanalą raižančius laivus.
Kai keltas pasiekė pietinę uosto dalį, kurioje įsikūrusi didžiausia rytinėje Baltijos pakrantėje laivų statybos ir remonto įmonė „Vakarų laivų gamykla“, konteinerių ir kitokių prekių krovos įmonės, prie jo priplaukęs hidrografinis laivas „Lotas“ perdavė simbolinę šventės relikviją.
Malkų įlankoje – permainos
Smeltės pusiasalyje skambant Lietuvos karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestro muzikai, KVJU direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis kelto denyje perkirpo Malkų įlankos atidarymo juostelę, pašventintą Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus.
Laivų parametrai kasmet didėja, tad ankstesnės navigacijos sąlygos šioje itin svarbioje Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje jau nebeatitiko sparčiai kintančių pasaulinės laivybos tendencijų. KVJU direkcijos veiklos jubiliejus sutapo su nauju Malkos įlankos gyvavimu etapu.
Išgilinus pietinės jūrų uosto dalies akvatoriją, Malkų įlankoje pasiektas 14,5 metro gylis, rekonstruota bemaž trylika krantinių, o tai čia veikiančioms ir krovos, laivų statybos bei remonto pramonės įmonėms atveria naujas galimybes.
„Į Malkų įlankos terminalus dabar gali saugiai plaukti didesnio tonažo „Panamax“, „Post-Panamax“, „Aframax“ tipo laivai, vienu metu kraunant daugiau krovinių taupomos lėšos, mažėja išmetamųjų dujų“, – reikšmingomis permainomis džiaugėsi KVJU direkcijos vadovas A. Latakas.
Lietuvos ekonomikos variklis
Išgilinta Malkų įlanka plaukusį keltą „Nida“ ir iškilmių dalyvius nuo kranto sveikino tenykščių krovos, laivų remonto sektoriaus įmonių darbuotojai – kranų operatoriai ir dokininkai nuleido plakatus su šventiniais užrašais. Klaipėdos konteinerių terminalo krantines nutvieskė fejerverkai.
Sėkmingos investicijos į Malkų įlankos infrastruktūrą Klaipėdos valstybiniams jūrų uostui užtikrino tvirtesnes pozicijas laivų remonto rinkoje. Šis sektorius tapo konkurencingesnis.
Dar platesnės veiklos galimybės veriasi čia veikiančiai Vakarų laivų gamyklai, galinčiai pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą, atnaujinti didesnio tonažo naujos kartos laivus, konkuruoti su didžiausiomis Europos šalių laivų statybos ir remonto įmonėmis.
„Klaipėdos uostas taps dar patogesnis ir saugesnis, kai įgyvendinsime įplauką supančių bangolaužių rekonstravimo projektą. Ne veltui jis vadinamas pačiu brangiausiu deimantu Lietuvos ekonomikos karūnoje, kaip lokomotyvas varo į priekį daugelį kitų pramonės šakų“, - pastebėjo A. Latakas.
Prezidentas linkėjo gero vėjo
Į šventę atvykęs Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius išreiškė viltį, jog Klaipėdos jūrų uostas buvo, yra ir visada išliks Lietuvos vartais į platųjį pasaulį. Visiems jubiliejinių iškilmių dalyviams jis perdavė šalies vadovo sveikinimus.
„Neįmanoma pervertinti Klaipėdos uosto reikšmės mūsų ekonomikai, saugumui, aplinkai ir gerovei. Tai yra pagrindinis mūsų šalies ir platesnio regiono transporto bei logistikos mazgas. Jūrų uosto direkcijos gyvavimas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos valstybės atkūrimu“, - tokius G. Nausėdos sveikinimo žodžius išgirdo uostininkai.
Pažymėjęs, jog KVJU direkcija tris dešimtmečius kuria efektyvų, šiuolaikinį uostą, vertinamą pasaulinėje transporto ir logistikos bendruomenėje, G.Nausėda neabejoja, kad „jos darbuotojų patirtis, patriotiškumas, veržlumas, energija ir toliau skleis Klaipėdos uosto bures į klestinčią ateitį“.
„Per tuos metus įvyko reikšmingų pokyčių, pietinė uosto dalis pagal savo parametrus dabar jau yra visiškai kitokio lygmens. Už Lietuvai kaip stipriai jūrų valstybei svarbių permainų stovi žmonės. Norime padėkoti visiems už darbą, idėjas, iniciatyvas, už Lietuvos kaip jūrų valstybės garsinimą pasaulyje, jūrinių tradicijų puoselėjimą“, - kalbėjo KVJU direkcijos vadovas A.Latakas.
Kapitonui - L.Stulpino medalis
Spalvingoje šventėje ant vandens pagerbti labiausiai nusipelnę jūrinės ir uosto bendruomenės atstovai, pasveikinti visi buvę KVJU direkcijos vadovai, Malkų įlankos infrastruktūros plėtojimo projektą sėkmingai įgyvendinusių Lietuvos ir užsienio šalių įmonių specialistai.
Šiltų padėkos žodžių sulaukė Lietuvai atgavus nepriklausomybę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklos pamatus klojęs buvęs ilgametis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, pirmieji uosto vadovai Eugenijus Špėlys ir Valentinas Greičiūnas, kiti transportininkai.
Už Lietuvos kaip jūrinės valstybės garsinimą pasaulyje, ilgametį ir nepriekaištingą darbą Liudviko Stulpino medaliu apdovanotas Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Lieponius.
Pirmojo Klaipėdos uosto vadovo, jūrų kapitono L.Stulpino vardo medalis teikiamas už ypatingus nuopelnus vandens transporto sistemai ir jūrų pramonei. Susisiekimo ministerijos įsteigtą, iš aukso, sidabro, juvelyrinio stiklo emalio gaminamą medalį sukūrė KVJU direkcija. Juo jau apdovanota 14 jūrinės bendruomenės atstovų.
Mero dovana – miesto vėliava
Klaipėdoje veikiančios Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė apdovanota Lietuvos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu už reikšmingą indėlį ugdant jūrininkus ir jūrų uosto specialistus.
Šiuo aukščiausiu Susisiekimo ministerijos apdovanojimu pagerbti jūrų krovinių kompanijos „Bega“ Technikos skyriaus viršininkas Antanas Kekys, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka, KVJU direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Nusipelniusiems jūrinės bendruomenės atstovams, svariai prisidedantiems prie jūrinės valstybės stiprinimo perduotos premjerės Ingridos Šimonytės, susisiekimo ministro M. Skuodžio, KVJU direkcijos generalinio direktoriaus A. Latako padėkos.
Iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pareiškęs, jog savivaldybė ir uostas toliau dirbs išvien, šiuos savo žodžius patvirtino dovana – A. Latakui įteikė miesto vėliavą.
