I.Šimonytės nuomone, vertinant epidemiologinės situacijos rimtumą, svarbiausia žvelgti į ligonines.
„Tarkime, Jungtinėje Karalystėje kol kas nepanašu, kad ligoninės labai sparčiai pildytųsi, tačiau kai kuriose kitose valstybėse, kuriose irgi atvejų skaičius didėja sparčiai, nepaisant to, kad visuomenė yra gana stipriu mastu paskiepyta, ligoninės pildosi gerokai sparčiau“, – sakė ji.
Premjerės teigimu, situacijai ligoninėse blogėjant vėl tektų sugrįžti prie tam tikrų ribojimų.
„Jeigu atvejų skaičius spartės labai greitai ir matysime, kad ligoninės pildosi, man labai gaila, bet prie vienokių ar kitokių suvaržymų, prie veiklų, kurios galimos tik naudojant galimybių pasą, mums teks vėl sugrįžti“, – teigė I. Šimonytė.
Tai būtų mirties nuosprendis
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė mano, kad karantinas buvo pateisinamas tik per pirmąją koronaviruso bangą, kai visi, net ir verslas, buvo tam nepasiruošę.
„Dabar, kai verslas supranta, kokios apsaugos priemonės reikalingos, ir jau po truputį įsibėgėja dirbti, tikiuosi, kad ketvirtos ar penktos bangos ir karantino neprireiks ir kad tai bus suvaldyta kitomis priemonėmis“, – portalui lrytas.lt sakė D.Matukienė.
Anot jos, dar vienas karantinas ir griežti ribojimai smulkiajam ir vidutiniam verslui būtų tiesiog pražūtingi.
„Jeigu vėl bus laikomasi tokio paties principo, kad du žmonės mažoje parduotuvytėje yra blogiau negu 200 žmonių dideliame prekybos centre, tai tikrai bus galutinis mirties nuosprendis smulkiajam verslui.
Valstybei ir Vyriausybei siūlyčiau labai pagalvoti, nes mažųjų verslų yra 110 tūkst., o didžiųjų – kažin ar bent 30 yra.
Žmonės vis dar bijo
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis patikino, jog verslai ruošiasi ir blogiausiam atvejui, tačiau tikisi ir stengiasi, kad dar vieno karantino ir grįžimo prie ribojimų neprireiktų.
„Jie supranta, kad, jei patys savimi nepasirūpins, niekas kitas jais nepasirūpins. Mes darysime viską – įtikinsime savo darbuotojus, kad jie skiepytųsi, bandysime įtikinti Vyriausybę, kad karantinas nėra išeitis“, – paminėjo A.Romanovskis.
Pasak jo, dar kartą griežtų ribojimų ir karantino greičiausiai nebeatlaikytų būtent tie verslai, kurie ilgiausiai buvo uždaryti – renginių industrija, turizmo sektorius, sporto klubai, viešojo maitinimo įstaigos.
„Kai kurie verslai dar ir dabar neatsigauna ir neaišku, ar atsigaus. O kalbant apie sportą, žmonės vis dar baiminasi kontaktinių paslaugų, nes bijo užsikrėsti. Žmonės nesijaučia saugūs, nes dalis visuomenės yra dar nepasiskiepijusi ir neapsaugota“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė LVK prezidentas.
Jis net kėlė klausimą: „Kaip tiems verslams, kurie 7–8 mėn. negalėjo dirbti, paaiškinti, kad kažkas dėl nepaaiškinamų fobijų nenori saugoti savęs ir ekonomikos?“
Jeigu vis dėlto ribojimai ir vėl būtų įvesti, A.Romanovskis sako, kad nuotolinį darbą dar pavyktų išverti, tačiau, jei ir vėl būtų uždrausta teikti paslaugas, tai taptų pražūtimi.
„Dar vienas karantinas yra kaip košmariškas sapnas, norėtųsi, kad jis niekada nepasikartotų“, – nuogąstavo jis.
Nebūtų apsieita ir be valdžios paramos. Nors teko susidurti ir su neigiamomis to pasekmėmis – dalis žmonių, gaudami pinigus už prastovas, grįžti į darbą nebenorėjo, tačiau prastovų sistema, dotacijos ir mokesčių atidėjimas, pasak A.Romanovskio, vis dėlto buvo reikšminga pagalba. Visgi kai ką keisti vertėtų.
„Būtina labiau orientuotis į greitį ir padalijimą, o ne barjerų nustatymą, kuriuos Vyriausybė paskui stengėsi sumažinti, nes suprato, kad jie nėra realistiški. Pavyzdžiui, pirmajam paramos paketui buvo nustatyta 100 tūkst. eurų maksimali išmoka, po to taisyklės buvo keičiamos ir suma pakelta iki 300 tūkst. eurų, iš viso atsisakyta įmonių vertinimo pagal apyvartas. Visa tai stabdo ir vilkina laiką.
Vakarų valstybės į tai žvelgia taip – išdalija paramą greitai, o tada eina kontroliuoti. Jei kas nors paramą panaudojo ne pagal paskirtį, valstybės aparatas nubaudžia ir išsireikalauja pinigus.
O parama kai kurias įmones pasiekė tik prieš mėnesį, nors paketai buvo patvirtinti dar sausį. Toks greitis yra nedovanotinas. Viliamės, kad bus pasimokyta iš klaidų ir kad nereikės pinigų laukti kelis mėnesius. Tai turėtų įvykti per savaitę“, – pažėrė pastabų A.Romanovskis.
Neaišku dėl valstybės pagalbos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad trečio karantino didžioji dalis verslų neišgyventų, nes dar ir dabar kai kurios įmonės sunkiai stojasi ant kojų po paskutinio karantino. Be to, anot jo, bandyti ruoštis dar vienam karantinui verslai gali, tačiau dėl darbo pobūdžio tai ne visiems įmanoma.
„Net ir gamybos įmonės, įvertindamos praėjusių karantinų pamokas, – žaliavų tiekimo trūkumus ir tiekimo grandinių trukdžius, – užsitikrinti rezervų negali dėl labai sukilusių kainų ir apyvartinių lėšų trūkumo. Tokioje situacijoje įmonės mažai ką gali padaryti.
Laikina priemone, iš dalies galinčia palengvinti įmonės situaciją, galėtų būti garantuojamos paskolos įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti. Individualios garantijos įmonėms, jaučiančioms likvidumo trūkumą, galėtų būti išduodamos kurį laiką, kaip tai buvo taikoma 2020 m. nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, kada paskolos galėjo būti skirtos apyvartinėms lėšoms veiklai palaikyti ar investicijų pabaigimui finansuoti“, – svarstė LPK prezidentas.
Tačiau, jo manymu, naujai bangai ruoštis turėtų ir valdžia. Jis Vyriausybę ragina jau dabar priimti sprendimus dėl de minimis ribų praplėtimo, nes daugelis įmonių negali pasinaudoti valstybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama dėl de minimis taikomų apribojimų.
„Per pandemiją pagalba pasinaudojusios įmonės trejus metus nebegalės naudotis parama energetikos, aplinkos apsaugos ar kitokiems projektams, kurie remiami būtent pagal mažos pagalbos schemą. Per pandemiją, kai įmones teko gelbėti, dalis paramos priemonių nebuvo derinamos su Europos Komisija (EK) – tai išsėmė limitus.
Anksčiau 200 tūkst. eurų riba buvo numatyta esant įprastoms veiklos sąlygoms, tačiau pandemijos sąlygoms ši riba nėra pritaikyta. Įmonės į limitus atsirėmė ne dėl savo kaltės ar investicijų į plėtrą, bet dėl pagalbos, kurios reikėjo nuostoliams kompensuoti dėl apribojimų per pandemiją.
Daugelis įmonių šias ribas jau seniai išnaudoję. Tad kaip valstybės pagalba naujo karantino sąlygomis galėtų naudotis įmonės, kurios jau peržengė de minimis ribą?“ – kėlė klausimą V.Janulevičius.
Kas bus su kainomis – nežinia
Anot jo, brangstančios žaliavos ir logistika jau yra globali problema. Žaliavos brangsta dėl atsigaunančio vartojimo. Didžiosios pasaulio ekonomikos, kaip JAV bei Kinija, aktyviai supirkinėja žaliavas, o tai didina jų paklausą ir kainą.
Taip pat žaliavų pristatymas vėluoja dėl įvairių trikdžių logistikos grandinėse. Tai turėjo įtakos ir kainai – transportavimo jūrų konteineriais kaštai išaugo daugiau nei penkis, kai kur – net iki 10 kartų. Visos šios išlaidos buvo perkeltos ant vartotojų pečių.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, pramoninių ir statybinių žaliavų kaina, įskaitant ir kurą, yra aukščiausia nuo 2014 m., o per pastaruosius metus išaugo 60 proc. TVF fiksuoja, kad per metus bendra metalų kaina išaugo 40 proc., vario – 85 proc., geležies – 113 proc., aliuminio – 59 proc., o energijos produktų kaina – net 172 proc.
Visgi, anot V.Janulevičiaus, vartojimasi bėgant laikui turėtų tapti stabilesnis.
„Dauguma pasaulio vyriausybių, įskaitant ir Lietuvos, vykdė beprecedentę ekonomikos skatinimo politiką, siekiančią padidinti gyventojų ir įmonių vartojimą. Puikus to pavyzdys – Lietuvoje priešrinkiminiu laikotarpiu dalintos vienkartinės išmokos įvairioms socialinėms grupėms. Viena iš šios politikos pasekmių – net 22 proc., arba 3,5 mlrd. eurų, išaugę vartotojų indėliai bankuose.
Atlaisvinus karantino apribojimus santaupų prikaupę vartotojai ėmė pirkti įvairius produktus – nuo automobilių iki nekilnojamojo turto. Taigi produktų paklausa stipriai atsigavo ir neretais atvejais dėl gyventojų santaupų viršijo priešpandeminį lygį. Tačiau tuo metu dalyje, ypač trečiojo pasaulio, šalių stringant vakcinavimo tempams ir tebesitęsiant pandemijai gamyklų veikla liko dalinai apribota.
Visa tai jau ne tik Lietuvoje, bet ir globaliu mąstu suformavo „butelio kaklelį“, kai prekių paklausa viršija pasiūlą, o tai lėmė kainų šuolį. Tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu pavyks išspręsti prekių pasiūlos problemas, o gyventojams, išleidus per pandemiją sutaupytas lėšas, paklausa normalizuosis – visa tai turėtų pristabdyti kainų kilimą“, – portalui lrytas.lt paaiškino LPK prezidentas.
Anot jo, tikėtina, jog rudenį nuvilnis dar viena banga Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje, kur vakcinacija vyksta lėtai. Tad ten gamyba sulėtės, žaliavų srautai padidės, o kainos – susireguliuos. Tačiau tai, kaip V.Janulevičius sakė, tik teorinė prognozė.
