Čia „Rotary akademijos“ mentoriai ir jų globotiniai pasakojo apie savo verslo sėkmes ir nesėkmes. Patarimais, kaip suvaldyti jauno verslo finansus, pasiruošti pokalbiui dėl finansavimo ir kaip banke susibūrusios bendruomenės gali padėti augti, dalinosi „Swedbank“ banko ekspertai.
Ar finansuojate?“, „Kaip geriau sutaupyti?“ banko atstovai atsako ir primena, kad individuali verslo situacija reikalauja individualių savalaikių sprendimų, tad svarbu – kalbėtis.
Pavyzdžiui į klausimą, ar bankas finansuoja jaunus NT vystytojus ir kokiomis sąlygomis, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė atsakė, kad gyvenamosios statybos projektai turi nemažai rizikų, kurias vystytojas turi suvaldyti ilgos trukmės projekto eigoje.
„Dėl šios priežasties dažniausiai finansuojami patyrę, bent kelis projektus jau sėkmingai įgyvendinę, finansinį rezervą sukaupę vystytojai, tačiau detaliai analizuojame visus gautus paklausimus ir jų finansavimo galimybes“, – teigė R.Verkauskaitė-Kazanskienė.
Taupymas ir investavimas
Portalo lrytas.lt lankytojai taip pat domėjosi, kaip esant dabartinei situacijai geriausia būtų sutaupyti?
„Swedbank“ Finansinio turto valdymo srities vadovas Edgaras Mickus sako, kad sutaupyti visuomet galima neišleidžiant pinigų mažiausiai būtinoms prekėms.
„Tačiau svarbesnis klausimas, ką daryti, kad sutaupyti pinigai neprarastų vertės?
Dabartinėje kapitalo rinkų aplinkoje nemėgstantiems rizikuoti pinigų išsaugojimas ar net taupymas yra sudėtinga užduotis.
Konservatyviausias sprendimas yra investuoti į obligacijų rinką, tačiau metinis pelningumas yra lygus nuliui, ar net neigiamas. Žinoma, galima investuoti ir į mažiau patikimas obligacijas, kurios turi didesnį 1-3 proc. metinį pajamingumą. Tik svarbu neužmiršti, jog įmonės, platinančios tokias obligacijas, gali nesugebėti padengti visų įsipareigojimų.
Vis dėlto, nusiteikus investuoti į obligacijų rinką, investuotojas turėtų tai daryti, pirkdamas investicinį fondą, kurio portfelyje yra kelios dešimtys skirtingų obligacijų. Taip ženkliai geriau išskaidoma rizika.
Šiek tiek daugiau riziką mėgstantys investuotojai dalį investicinio portfelio gali ir turėtų skirti investicijoms į akcijų rinką. Kuomet ekonomikoje didėja kainos, vartojimas, gyventojų ir verslo nuotaikos, įmonių pardavimai ir pelnai taip pat turi tendenciją augti. Galiausiai tai atsispindi ir akcijų vertėse“, – sakė jis.
Investuojant į akcijų rinką svarbu yra tai, kad reikia nusiteikti ilgesniam investiciniam periodui. Tai nėra įrankis, padėsiantis greitai praturtėti. Nereikia ir išradinėti naujo dviračio. Investuotojui reikia pasirinkti populiariausius JAV, Europos ar technologijų sektoriaus bendrovių akcijų indeksus atkartojančius investicinius fondus. Tokiu atveju Jūsų investicijų vertė svyruos kartu su pasaulio akcijų rinkomis.
„Anksčiau valdymo mokesčiai ir fondų įsigijimas brangiai kainuodavo. Tačiau „Swedbank“ suteikia unikalią galimybę pasiekti kapitalo rinkas be pirkimo ar pardavimo kaštų. Tai tiesiogiai leidžia padidinti ir pelningumą“, – pasakojo E.Mickus.
„Kur galima būtų gauti didžiausią grąža investuojant šiuo periodu?“ – klausė skaitytoja Aistė.
Didelė grąža, pasak „Swedbank“ atstovo, yra visada siejama ir su didele rizika. Investuojant į akcijų rinkas, galima tikėtis ženkliai didesnės grąžos nei obligacijų rinkoje. Tačiau akcijų rinkos siejamos ir su didesne rizika.
„Nekilnojamas turtas taip pat gali būti labai pelningas. Tačiau tam tikru laikotarpiu gali būti visai nelikvidus, o ir vertė gali ženkliai sumažėti.
Esminis dalykas pradedant investuoti yra suprasti, kokia rizika jums yra priimtina. Pelningumas būtų jau kitas klausimas“, – kalbėjo E.Mickus.
Tuo tarpu skaitytoja Neringa turėjo konkretesnį klausimą: „Kiek reikia investuoti norint uždirbti po 1000eur kiekvieną mėnesį?“ – klausė ji.
„1000 Eur per mėnesį yra lygu 12 tūkst. per metus. Per pastaruosius 50 metų vidutinė akcijų grąža yra apie 8 proc. Tai reiškia, kad reikia apie 150 tūkst. Eur investicijų norint uždirbti 12 tūkst. per metus su 8 proc. metiniu pelningumu.
Pagal aukščiau pateiktą pavyzdį akcijų vertė gali ir nukristi 20 procentų. Tada būtų nuostolis apie 30 tūkst. eurų.
Tai labai grubūs paskaičiavimai, tačiau idėja, matyt, yra aiški. Investavimas yra ilgalaikis procesas.
Internete ir socialiniuose tinkluose yra daug reklamos su pardavinėjamais mokymo kursais, padėsiančiais padvigubinti ar net patrigubinti turimą turtą. Tai apgaulė. Investavimas yra ilgas procesas ir stebuklingų receptų nėra.
Apskritai, viena iš pelningiausių ir paprasčiausių strategijų – periodinis investavimas. Pagrindinė šios strategijos taisyklė – disciplinuotai kiekvieną mėnesį ar ketvirtį investuoti fiksuotą sumą lėšų“, – teigė E.Mickus.
Pasak jo, auksinė taisyklė – skirti bent dešimt procentų nuo kas mėnesį gaunamų pajamų investicijoms.
Turto areštavimas ir bendradarbiavimas su kreditoriais
„Ar gali antstolis areštuoti bankui įkeistą turtą?“- domėjosi portalo lrytas.lt lankytojas Vilius, „Swedbank“ Verslo klientų paskolų priežiūros skyriaus vadovas Rokas Vielavičius pažymėjo, kad bankui įkeistas turtas gali būti areštuotas kitų kreditorių naudai, tačiau išieškojimas iš turto įprastai vykdomas tik gavus banko, kaip įkaito turėtojo, sutikimą. „Todėl susidūrus su finansiniais sunkumais pirmiausia reikia kalbėtis su kreditoriais.“
