„Atskirties mažinimas man yra toks pat svarbus uždavinys, kaip ir valstybės stiprinimas, kadangi tai yra valstybės stiprinimas ne iš išorės, o iš vidaus, siekiant didesnio solidarumo, siekiant pajusti tą greta esančio žmogaus petį ir siekiant, kad šitoje valstybėje visi gyventų patogiai, gerai ir neskurstų“, – trečiadienį metinėje kalboje sakė G. Nausėda.
G. Nausėda teigė manantis, kad makroekonominiu požiūriu šalis puikiai atsilaikė prieš pandemiją, tačiau siekiant tvaraus augimo reikia mažinti socialinę atskirtį, imtis esminių pokyčių energetikoje, žaliojoje ekonomikoje, skaitmenizacijoje.
„Tai nereiškia, kad paprasti Lietuvos žmonės pusbadžiu lauks, kol kepsime didesnį pyragą. Šitą diskusiją apie pyragą – ar vis dar reikia kepti, ar jau galima dalinti, – aš girdžiu nuo nepriklausomybės atkūrimo (...) Visgi gal vieną kartą pradėkime kalbėti apie tai, ar teisingai tą pyragą daliname“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Būkime atviri: šiuo metu mes jį daliname neteisingai, leidžiame tarpti šešėliui, nepašaliname nepagrįstų lengvatų ir išimčių“, – konstatavo prezidentas.
Jo teigimu, pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui, Lietuva jau praktiškai pralenkė Portugaliją ir beveik pavijo Ispaniją bei kitas seniau Europos Sąjungoje esančias valstybes.
Sprendimas dėl NPD vis tiek bus priimtas
Prezidentas įsitikinęs, kad Seimas rudenį pritars jo iniciatyvai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), taip siekiant padidinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas.
Gitanas Nausėda, teikęs šį siūlymą įsigalioti nuo liepos, teigia, kad sprendimai buvo užvilkinti.
„Dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, tai žinote, aš nusivyliau, tiesą sakant. Nusivyliau pirmiausia pačiu metodu, kaip tas sprendimas buvo sustabdytas, nes jis buvo laikomas, – na, tiksliau pasakyti, marinuojamas – keletą savaičių tam, kad nespėtų patekti į plenarinį posėdį, nes plenariniame posėdyje sprendimas dėl NPD būtų buvęs priimtas – visi tą puikiai žinojo“, – sakydamas metinę kalbą trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.
„Tokiu būdu jis buvo užvilkintas. Aš neabejoju, kad jis bus patvirtintas rudenį, jau nuo 2022 metų pradžios. Na ką gi, galėjome padaryti greičiau, padarysime lėčiau. Bet padarysime“, – kalbėjo šalies vadovas.
Vyriausybė birželio viduryje nepalaikė prezidento iniciatyvos 50 eurų – iki 450 eurų – didinti NPD.
Išvadą Seimui pateikęs Ministrų kabinetas argumentavo, kad šiuo metu yra vykdoma kompleksinė mokesčių lengvatų peržiūra, o NPD klausimą numatyta nagrinėti kompleksiškai, vertinant pajamų nelygybės mažinimą lemiančių apmokestinimo priemonių veiksmingumą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat minėjo, kad priėmus G. Nausėdos siūlomą įstatymo projektą į valstybės ir savivaldybių biudžetus per metus būtų negauta apie 78 mln. eurų, o dabar to nėra suplanuota biudžete.
Išvadoje nurodoma, jog NPD didinimo poveikis pajamų nelygybei yra itin ribotas ir siūlomi pakeitimai pajamų nelygybę sumažintų nereikšmingai.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) vėliau birželį nutarė atidėti klausimą iki rudens.
Jei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa būtų įsigaliojusi nuo liepos, kaip siūlė prezidentas, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.
Gegužės pabaigoje šiai pataisai Seime pritarta po pateikimo.
G. Nausėda NPD didinimą inicijavo ir pernai bei sulaukė pritarimo Seime – NPD tuomet padidintas 50 eurų iki 400 eurų. Pakeitimai įsigaliojo praėjusių metų liepą.
