Net ir patyrę verslininkai dažnai turi klausimų, susijusių su verslo plėtra ir vystymu. Jei esate jauno verslo įkūrėjas arba turite idėją ir nežinote, nuo ko pradėti, jums pravers naujienų portalo lrytas.lt inicijuotas projektas „Verslo pamokos“. Čia „Rotary akademijos“ mentoriai ir jų globotiniai pasakojo apie savo verslo sėkmes ir nesėkmes. Patarimų nepagailėjo ir „Swedbank“.
Portalo lrytas.lt lankytojai uždavė krūvą klausimų, į kuriuos atsakė banko specialistai. Kviečiame ieškoti aktualių atsakymų.
Jei norite pirkti verslą
Turbūt natūralu, kad daugiausiai klausimų sukosi apie pinigus. Pavyzdžiui, skaitytojas Tomas teiravosi, ar bankas finansuoja verslo pirkimo sandorius.
„Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė dalinasi, kad verslo įsigijimo sandoriai gali būti finansuojami.
„Standartinių sąlygų negalėtume įvardinti, nes šiuo atveju turi būti vertinamas ir pirkėjas, ir pats perkamas verslas, tad situacija visuomet individuali“, – teigė ji.
Tiesa, prieš kreipiantis dėl tokio sandorio finansavimo galimybių R. Verkauskaitė-Kazanskienė patarė apgalvoti kelis klausimus.
- Ką iš tiesų perkate, t. y. ar patį verslą, ar valdomą turtą, įrengimus, ar klientų bazę ir t.t.?
- Už kiek perkate verslą, kiek pagrįsta yra pirkimo kaina ir kokia dalimi įsigijime galite dalyvauti nuosavomis lėšomis?
- Kuo galite užtikrinti kreditą banke?
Portalo lankytojas Arnoldas teiravosi, ar Fintech startuoliai gali gauti banko paskolą įmonės plėtrai? Lankytoja Rasa domėjosi, ar įmanomas visiškas banko finansavimas naujam verslui?
R. Verkauskaitė-Kazanskienė teigė, kad atsakant į abu klausimus tikriausiai svarbu paminėti du dalykus.
„Visų pirma, bankas dažniausiai finansuoja jau veikiantį verslą, ne verslo idėją. Taigi jei turite verslo idėją, tačiau neturite lėšų jos įgyvendinimui, tuomet kviesčiau pasidomėti alternatyvaus finansavimo galimybėmis, investicijų pritraukimo galimybėmis. Visų antra, bankas visuomet finansuoja dalį jau veikiančio verslo investicinio projekto, apyvartinių lėšų kapitalo ar pan., t.y. visuomet reikalinga ir Jūsų nuosavo dalyvavimo dalis, plečiant Jūsų pačių verslą“, – patarė ji.
Jei norite skolintis įmonės plėtrai
„Norime skolintis įmonės plėtrai. Bankas paprašė laidavimo. Kodėl jis reikalingas ir ar visada jis prašomas?“- klausė skaitytoja Elena.
Laidavimas yra viena iš galimų, tačiau ne vienintelė kredito užtikrinimo priemonė. Galimos kitos užtikrinimo priemonės, teigė R. Verkauskaitė-Kazanskienė.
„Įmonei priklausantis kilnojamas ar nekilnojamas turtas, įvairios garantijos pagal galiojančias garantijų programas, pavyzdžiui, EaSI, Cosme, Invega garantija ir kt. Kiekvienu atveju yra vertinama ne tik įmonės finansinė situacija bei finansavimosi poreikis, bet ir pageidaujama kredito suma bei galimos jos užtikrinimo priemonės.
Jei reikšminga kredito suma lieka neužtikrinta ar turima užtikrinimo priemonė yra tik garantija pagal vieną iš programų, tuomet gali būti paprašyta laidavimo. Laidavimas taip pat gali būti prašomas ir kai finansuojama jaunesnė įmonė ar verslas yra priklausomas nuo kitų akcininko valdomų įmonių, ir pan. Jei Jūs gaunate finansavimo pasiūlymą ir Jums kyla klausimų dėl prašomų užtikrinimo priemonių, tuomet kviečiu užduoti kylančius klausimus su Jumis bendraujančiam banko vadybininkui ar konsultantui, kuris atsakys remdamasis būtent Jūsų situacija. Nebijokime bendrauti, juk visose pusėse yra žmonės“, – paragino ji.
Jei reikia paskolos NT verslui
Lrytas.lt lankytojai taip pat domėjosi, kokiu santykiu finansuojamos NT paskolos verslui. Pasak, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovės, nekilnojamo turto įsigijimas verslui yra finansuojamas, tačiau sąlygų įvardinimas reikalauja konkrečios situacijos analizės.
Finansavimo sąlygoms įtakos turi turto paskirtis: ar tai yra gamybinės, sandėliavimo, prekybinės, biuro, viešbučių ar kt. paskirties patalpos ar pastatas, ar turtas perkamas už rinkos kainą, kiek ekonomiškai pagrįstas poreikis įsigyti turtą, kaip greitai jis atsipirks ir panašiai.
„Šiuo atveju norėčiau pakviesti kalbėtis, aptarti Jūsų planus su banko konsultantu ar vadybininku ir gauti būtent Jūsų situaciją atitinkantį pasiūlymą“, – patarė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė.
Jei nesumokėjote paskolos įmokų laiku
Itin aktualus klausimas portalo lankytojams buvo ir apie paskolos įmokų nemokėjimą. Nesumokėjau laiku, o kas tada?
„Paskolos dydis ir įmokos visuomet įvertinamos prieš suteikiant įmonei kreditą, t. y. analizuojama ar Jūsų įmonės finansiniai rezultatai yra pakankami savalaikiam įsipareigojimų vykdymui. Tokie paskaičiavimai atliekami su rezervu, kad jei įmonės pardavimo pajamos, pelningumas minimaliai svyruotų, tai neturėtų įtakos galimybėms vykdyti finansinių įsipareigojimų.
Jei jūsų verslas yra sezoniškas, tuomet mokėjimo grafikas sudaromas, atsižvelgiant į Jūsų verslo specifiką. Tai reiškia, kad jūsų versle turi įvykti reikšmingesni pokyčiai, kad tai darytų įtaką įmonės mokumui. Jei tokie neigiami pokyčiai įvyksta – svarbu įvertinti pokyčių įtaką, jų trukmę ir kaip tai daro įtaką galimybėms savalaikiai vykdyti būsimus kredito mokėjimus.
Jei identifikuojate, kad pinigų srautai nebus pakankami, tuomet rekomenduojusu savo finansiniu partneriu kalbėtis apie tai iš anksto. Kalbėjimasis iš anksto suteikia galimybes reaguoti į susidariusią situaciją ir priimti savalaikius sprendimus.
Jei pinigų srautų sutrikimas yra laikinas, nes, pavyzdžiui, galbūt Jūs pasirašėte reikšmingą sutartį ir turėjote atsiskaityti su tiekėjais iš anksto, tačiau apmokėjimą iš kliento gausite tik po ilgesnio atidėto laikotarpio, tuomet galbūt pakaks sumažinti kelių mėnesių įmokų sumą ir taip išspręsti situaciją bei išlaikyti gerą mokėjimo istoriją“, – dalinasi „Swedbank“ atstovė.
Mokėjimo istorija yra vienas iš faktorių vertinant kredito suteikimo galimybes bei finansavimosi kainą, tad vėlavimai vykdyti mokėjimus gali lemti brangesnį skolinimąsi ateityje arba išvis sumažinti galimybes gauti finansavimą savo verslui.
Bankas ar kredito unija?
Verslo pradžią ir plėtrą finansuoti siūlosi ne vieno tipo finansinės organizacijos. Taigi, kuo skiriasi banko paskolos nuo kredito unijos paskolos?
„Jeigu kalbame apie pačias paskolas, gali skirtis finansavimo sąlygos, t.y. suteikiama suma, mokėjimo grafikas, kainodara, užstatiniai reikalavimai, garantijų taikymo galimybės ir t.t.
Mano asmenine nuomone, reikėtų lyginti ne tik pačios paskolos sutarties sąlygas, o ir finansinius partnerius. Dažnai patogiausia yra finansuotis ten, kur vykdomos ir įmonės apyvartos, naudojamasi kitomis verslui skirtomis paslaugomis (debeto, kredito kortelėmis, POS terminalais, e-atsiskaitymo sprendimais ir pan.).
Tokiu atveju nereikia investuoti papildomo laiko ir skirstyti lėšų tarp sąskaitų skirtingose įstaigose, siekiant atlikti savalaikius kredito mokėjimus ar panašiai“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Dar vienas aktualus klausimas – ar bankai finansuoja jaunus ūkininkus. Remiantis naujausiais „Swedbank“ duomenimis, aktyviausiai dėl finansavimo kreipiasi 46-55 metų ūkininkai, tačiau taip pat aktyviai finansuojami ir 26-45 metų ūkininkai.
„Turime ir ūkininkų, kurie yra jaunesni nei 25 metų ir taip pat kreipiasi dėl finansavimo ūkio reikmėms. Įdomu pastebėti, kad, remiantis ūkių dydžių pasiskirstymu amžiaus grupėse, jaunesni ūkininkai dažniau valdo didesnius ūkius“, – sako Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė.
Antroje klausimų atsakymų sesijoje „Swedbank“ atstovai pakomentuos, kaip verslams geriausia sutaupyti ir investuoti.
