Yra paskaičiuota, kad buvusiuose tarybiniuose ūkiuose, kolūkiuose, durpynuose yra paklota tūkstančiai kilometrų nuotekų vamzdynų, iš kurių dalis teršalų patenka ne tik į valymo įrenginius, bet į mus supančią gamtą – ežerus, upes.
Dažnai šie vamzdynai nebūna įrašyti į techninę dokumentaciją, o patys valymo įrenginiai dirba „ant garbės žodžio“.
Suvalkiečiai naršo su robotais
„Sūduvos vandenų“ direktoriaus Žydrūno Čekausko teigimu, didžiausia kliūtis sutvarkyti visus mažuosius valymo įrenginius yra finansavimas.
2020 metų pabaigoje Aplinkos ministerija parengė Nuotekų tvarkymo reglamento pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti efektyvesnį nuotekų tvarkymą ir padėti sustiprinti išleidžiamų nuotekų kontrolę.
Reglamento pakeitimais numatyti kriterijai, pagal kuriuos nuotekos laikomos toksiškomis, ir tokias nuotekas draudžiama išleisti į aplinką.
Reglamente buvo patikslinti azoto ir fosforo normatyvai, nustatyti reikalavimai skendinčioms medžiagoms. Tačiau norėdamos įgyvendinti reglamentą bendrovės privalo gauti finansavimą.
Būtina arba rekonstruoti senuosius mažuosius valymo įrenginius, arba statyti naujus, kurie šalintų ir azotą, ir fosforą.
Dalį valyklų rekonstravo
Mažieji valymo įrenginiai neduoda ramybės ir „Šilutės vandenims“. Pasak įmonės vadovo Alfredo Markvaldo, „Šilutės vandenų“ aptarnaujamoje teritorijoje didžioji dalis nuotekų valyklų yra rekonstruotos arba pastatytos naujos ir gali išvalyti azotą bei fosforą.
Ramybės neduoda sugriežtėję reikalavimai šių teršiančių medžiagų išvalymui, todėl prireiks papildomų investicijų. Ypatingą susirūpinimą kelia mažos gyvenvietės, kuriose gyvena iki 200 gyventojų.
A.Markvaldo teigimu, nepakanka vien tik pastatyti nuotekų valymo įrenginius. Kartu turėtų būti rekonstruojami arba klojami nauji nuotekų surinkimo tinklai, o paviršinės nuotekos atskiriamos nuo buitinių. Deja, dažniausiai šios sritys būna finansuojamos skirtingu laiku.
Išlaidų įrenginiams nekompensuoja
Keistoka padėtis susidarė ir Biržuose. Dalis biržiečių neturi galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir gauti kokybiškas paslaugas dėl nepakankamai išvystytos tinklų infrastruktūros.
Gyventojai domisi galimybe įsirengti individualius biologinio valymo įrenginius. Deja, tokių įrenginių pastatymas individualių pastatų savininkams nėra kompensuojamas.
Biržų miesto aglomeracijoje numatyta centralizuotų nuotekų tinklų plėtra, tad dauguma aglomeracijos gyventojų galės tapti centralizuotai tvarkomų nuotekų sistemos vartotojais.
Tačiau žmonės dažnai vertina tik materialinę naudą, nesutinka patirti papildomų išlaidų ir atsisako naudotis siūloma paslauga.
Norint, kad Nuotekų direktyva būtų įgyvendinta ir 98 proc. jų būtų surenkama centralizuotai, reikia ne tik sudaryti kuo palankesnes prisijungimo sąlyga, bet ir numatyti kontrolės mechanizmą.
Reikia milijonų
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, modernizuoti bent jau iki minimalaus europinio standarto mažuosius valymo įrenginius kainuotų apie keliasdešimt milijonų eurų. Dalis šių pinigų yra numatyta ilgalaikėse Žaliojo kurso programose.
B.Miežutavičių kiek neramina tik tai, kad dalis nuotekų trasų vis dar naujai atrandama. Baugu ir tai, kad gyvenamųjų namų ar pramonės objektų plėtra vyksta vis dar chaotiškai, todėl ilgainiui vėl gali kilti problemų sprendžiant mažų valymo įrenginių statybos ar išpirkimo klausimus.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu buvo siekiama ekonominėmis priemonėmis – patvirtintomis plėtros įmokomis daryti įtaką miestų plėtrai.
Norima sumažinti statybas ten, kur plėtra nepageidaujama bei atvirkščiai, plėtoti statybas savivaldybių prioritetinėse teritorijose. Tačiau daugelis savivaldybių pasitvirtino nulinius plėtros įmokos tarifus, todėl naujos statybos tebevyksta chaotiškai.
