– Kuo tvarus verslas patrauklus vartotojui, kodėl verslui naudinga būti tvariu?
– Jau kurį laiką juntama tendencija, kad vartotojai pradeda domėtis produktų ir paslaugų tvarumu. Tą patvirtina ne tik daugybė pasaulinių tyrimų, bet ir Lietuvoje „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Ji parodė, kad sąmoningų vartotojų dalis sparčiai auga. Net 23 proc. pirkėjų tvarias prekes ir paslaugas renkasi reguliariai, o 31 proc. sako tą darantys retkarčiais.
Tarp išvardintų prekių kategorijų, kuriose ieškoma tvarumo, dominuoja maisto produktai, drabužiai, kosmetikos ir buities prekės.
Vartotojų lūkesčiai keičiasi ir verslas privalo į tai atsižvelgti, kad išliktų konkurencingas bei patrauklus. Beje, pačios įmonės taip pat sako, kad jau pradėjo jausti, jog klientai domisi, kaip prekė pagaminta, supakuota, koks įmonės poveikis aplinkai.
– Ar vartotojas pasiryžęs daugiau sumokėti už tvaraus verslo kuriamą produktą ar paslaugą?
– Reikėtų paneigti mitą, kad tvarus produktas būtinai yra brangesnis. Taip, trumpalaikėje perspektyvoje tvarumas gali iš įmonės pareikalauti investicijų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dažnu atveju jis susijęs su kaštų optimizavimu. Pavyzdžiui, įsidiegus žaliosios energijos sprendimus, galima sutaupyti.
Vienas iš tokių sprendimų būtų saulės elektrinė verslui – ją įsidiegus įmonė sumažina elektros sąnaudas panaudojant iki šiol nenaudojamą įmonės patalpų stogą, o mažesnės sąnaudos palaipsniui leidžia atsipirkti pirminei investicijai. Šis atsipirkimas gali trukti nuo 7 iki 10 metų, priklausomai nuo naudojamos technikos, sunaudojamos energijos ir kitų veiksnių.
Verta paminėti, kad kartą ar du per metus valstybė skelbia konkursus atsinaujinančios energijos projektams, o paramos intensyvumas svyruoja nuo 30 proc. iki 80 proc. Tai atitinkamai gali paspartinti atsinaujinančios energijos projektų atsiperkamumą.
Kaštus taip pat gali mažinti ir žiedinės ekonomikos sprendimai, kaip, pavyzdžiui, antrinių medžiagų naudojimas gamyboje. Tad tikrai nereikia vengti tvarumo temos galvojant, kad dėl jos verslas patiria tik išlaidas.
– Ar tvarų verslą kuriantys verslai patrauklesni investuotojams? Kodėl?
– Investuotojų sentimentai keičiasi labai sparčiai tvaraus verslo naudai. Tvarumas tampa vienu svarbiausių kriterijų, priimant spendimus dėl investavimo. Tą lemia keli dalykai.
Pirmiausia, tai visas ES tvarių finansų mechanizmas, kuris kelia reikalavimus investicijų tvarumui. Jo tikslas – nukreipti kuo daugiau kapitalo į tvarius verslus. Kitas aspektas – tvarios investicijos siejamos su mažesnėmis rizikomis, o jų atsiperkamumas jau dabar yra aukštesnis.
Į tvarumą atsigręžė ne tik ES fondai, bet ir didieji privatūs investuotojai. Pavyzdžiui, „Swedbank“ Lietuvoje jau visą 1,65 mlrd. eurų vertės pensijų portfelį yra nukreipęs į aukščiausius tvarumo kriterijus atitinkančias priemones.
– Ar verslui ieškant finansavimo tvarumas irgi gali būti vertinamas kaip papildoma vertė? Kas, finansų įstaigų supratimu, laikoma tvaria veikla?
– Bankai ir dabar vertina tvarumą prieš suteikdami reikšmingą finansavimą. Ateityje tokių vertinimų bus dar daugiau ir jie bus atliekami dažniau – net ir mažesnių įmonių atveju. Nauji ES reikalavimai numato, kad bankai ateityje turės matuoti savo paskolų portfelių poveikį aplinkai. Vadinasi, jie vis dažniau turės kalbėtis su klientais apie jų veiklos tvarumą ir poveikį aplinkai. Nuo to gali priklausyti ir finansavimo sąlygos, nes bankai bus suinteresuoti finansuoti kuo tvaresnius verslus.
Beje, Lietuvoje greitu metu turėtume pamatyti ir naują finansavimo produktą – su tvarumu susietas paskolas. Švedijoje tokios paskolos įmonėms jau teikiamos. Suteikiant tokią paskolą bankas ir įmonė susitaria dėl tam tikrų tvarumo rodiklių, kuriuos įmonė turi pasiekti. Jeigu įmonė juos sėkmingai pasiekia, taikomos geresnės finansavimo sąlygos. Taigi tvarumas tikrai tampa svarbiu argumentu ieškant finansavimo.
– Kokias tendencijas matote – ar daugėja tvarių verslų, kuriuos finansuojate? Gal galima sudėlioti jų portretą?
– Matome, kad šiame etape tvarumo veiksmų pradeda imtis didžiosios įmonės. Tikėtina, kad jos aktyviau seka artėjančius teisinius reikalavimus ir jiems jau ruošiasi. Tokios įmonės jau pradėjo matuoti savo poveikį aplinkai ir ieško būdų, kaip jį sumažinti. Pavyzdžiui, gamyboje pradeda naudoti antrines ar perdirbtas medžiagas, peržiūri tiekėjų ir partnerių sąrašus, investuoja į mažesnės emisijos automobilių parką, pereina prie žaliosios energijos naudojimo.
– Nuo ko apskritai prasideda tvarus verslas? Ar šios taisyklės bendros tiek smulkiajam, tiek stambiajam verslui?
– Tvarumas yra aktualus absoliučiai visiems verslams. Žinoma, didžiosioms įmonėms taikoma daugiau formalių reikalavimų, nes jų poveikis aplinkai yra didesnis. Tačiau ir smulkios įmonės neturėtų numoti ranką į tvarumą. Juk akivaizdžiai keičiasi vartotojų lūkesčiai, investuotojų ir finansų sektoriaus sentimentas. Netvari veikla gali lemti didelę reputacinę žalą, klientų ir partnerių praradimą, tiesioginius nuostolius ar net baudas.
Nuo ko reikėtų pradėti? Pirmiausiai reikia įsivertinti, kokiose srityse įmonė daro didžiausią poveikį aplinkai ir visuomenei. Pavyzdžiui, kepyklėlės ir knygyno poveikis aplinkai labai skirtingas, todėl ir prioritetinės sritys bus skirtingos. Jeigu tai gamybos sektorius, vadinasi reikia įsivertinti CO2 emisijas, atliekas, vandens ir kitų resursų sunaudojimą. Jeigu paslaugų sektorius – didesnis dėmesys skiriamas socialiniams tvarumo aspektams, tokiems kaip darbuotojų darbo sąlygos, sąžiningas atlygis, lyčių lygybė. Įsivertinus didžiausio poveikio sritis, kitas žingsnis yra išsikelti konkrečius pamatuojamus tikslus ir pradėti jų siekti.
Sugundė žemos palūkanos
26-erius metus veikiančios įmonės „Rerbis“ savininkas Rimantas Radziukas ant įmonės pastato stogo ruošiasi įrengti saulės elektrinę – jei viskas eisis sklandžiai, jau kitą savaitę gali būti baigti derinti dokumentai. Verslininkas pasinaudojo tuo, kad bankas itin mažomis palūkanomis teikia paskolas šiai finansavimo sričiai.
„Apie tokį projektą žinojau, o labai žemos palūkanos buvo gundantis momentas. Taip viskas ir sukrito. Nesakau, kad jei nebūtų buvę palankaus finansavimo, saulės elektrinės neįsirengtume, bet kiekviena kruopelė kažką lemia. Be to, tokie projektai man asmeniškai įdomūs, o šis nėra pirmasis. Atsiperkamumą jie turi, pridėkite žemas palūkanas, faktą, kad viską, ką pagaminsime, sunaudosime – efektas tampa dar didesnis“, – kalbėjo R.Razdiukas.
Vis dėlto per pirmąjį etapą įrengta 18 kilovatų elektrinė nepatenkins visų pastato sąnaudų, tačiau verslininkas skaičiuoja, kad stogo ploto užteks antram ir daliai trečio etapo. O tuomet atsiras ir kitos galimybės – galbūt automobilių parką papildyti elektromobiliais.
