Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, jog žmonės labiau linkę gauti valstybės paramą ir dirbti nelegaliai. Užimtumo tarnyboje registruota virš 200 tūkst. bedarbių, o verslui, jos duomenimis, trūksta apie 40 tūkst. darbuotojų.
„Jeigu yra 40 tūkst. laisvų darbo vietų ir niekas neateina, tai verslui labai sudėtinga dirbti, jis buvo uždarytas šitiek laiko, negalėjo veikti, dabar prasideda galimybės dirbti, o nėra kam, nes visi sėdi Užimtumo tarnyboje ir gauna iš valstybės pinigus“, – BNS sakė D.Matukienė.
Pasak jos, tokia situacija galėjo susidaryti ir dėl karantino – kai kurie lieka prastovose, gauna paramą ir nenori dirbti, kiti renkasi darbo paieškos išmoką.
„Reikia spręsti šitą užimtumo problemą nuo pačio žemiausio lygmens – nuo seniūnijų, kur žmonės vieni kitus pažįsta, žino, kas jie tokie, ką jie gali daryti, ir tada visai kitaip bus suinteresuoti ir darbuotojai, ir darbdaviai turėti tuos darbuotojus ir visos kitos toje bendruomenėje esančios žmonių grupės“, – kalbėjo D.Matukienė.
„Parama turi būti skirta tam, kuriam ji yra labiausiai reikalinga, o ne tam, kuris parazituoja ir iš to gyvena“, – pridūrė ji.
Darbuotojų trūkumo klausimą Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba ketina aptarti ketvirtadienį posėdyje, į kurį pakvietė ir Užimtumo tarnybos, prezidentūros bei kitų institucijų atstovus.
Tuo metu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė tikina, kad valstybės parama yra labai ribota, todėl tik nedidelė dalis ja naudojasi, tačiau darbuotojai nenoriai grįžta į darbus, nes yra spaudžiami dirbti daugiau už tą patį atlyginimą.
„Pagrindinė priežastis yra nesusikalbėjimas su verslu. Labai padidėjo krūviai, o atlyginimai nedidėja“, – BNS sakė K.Krupavičienė.
„Valymo įmonėse moterims skiriama 0,5 etato, o plotą reikia valyti virš 2 tūkst. kvadratinių metrų ir kasdien turi ateiti į darbą, o atlyginimas – 370 eurų į rankas. Čia yra spaudimas iš darbdavių, o paskui jie skundžiasi, kad neranda darbuotojų“, – kalbėjo ji.
Profsąjungų atstovės teigimu, kai kurie per karantiną dirbę žmonės vasarą tikėjosi gauti atostogų, tačiau verslui jų nesuteikus jie išėjo iš darbo.
„Pradėjo dirbti kavinės, bet kai kurie žmonės tikėjosi, kad jie gaus atostogų, o jų negauna, nes verslas grįžo į darbą. Tie žmonės dirbo ir karantino metu, nes maistą gamino išvežimui į namus ir tikėjosi, kad galės pailsėti. Žmogus pasirenka geriau išeiti iš darbo, paatostogauti ir vėliau grįžti“, – sakė K.Krupavičienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio 1 dieną šalyje buvo registruota 239,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 6,8 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį, bet 35,8 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
