Mūsų šalies biotechnologijų įmonės yra ypač stiprios, o pandemija paskatino dar kartą atkreipti dėmesį į jų galimybes.
„Kalbu apie tai, nes man rūpi. Man ne tas pat, kokios pagalbos sulauks COVID-19 susirgę žmonės. Kaip ir tai, ar išskirtinių gabumų biotechnologijos srities mokslininkai turės sąlygas dirbti taip, kaip sugeba“, – tikino mokslininkas ir verslininkas, profesorius Vladas Algirdas Bumelis. Ir pokalbis su juo – apie koronaviruso iššūkius, verslą ir biotechnologijas.
– Įmonių grupei „Northway“ priklausanti bendrovė „Biotechpharma“, bendradarbiaudama su Šveicarijos įmone „Memo Therapeutics“, kuria technologijas, skirtas COVID-19 ligą sukeliantį virusą neutralizuojantiems antikūnams gaminti. Kokia šiuo metu tyrimų būklė? – paklausiau V.A.Bumelio.
– Pernai skelbėme, kad antikūnai Lietuvą galėtų pasiekti 2021 metais, tačiau dar neaišku, kokie bus rezultatai pasibaigus klinikiniams tyrimams – kokia jų sėkmė, ar preparatas bus įvertintas kaip efektyvus ir saugus vartoti.
Todėl dar nežinia, kada iš tikrųjų jis pasieks mūsų rinką. Nors sukūrėme technologijas šiems vaistams gaminti ir juos pagaminome, vis dėlto mums autoriaus teisės į juos nepriklauso.
Antikūnus iš sergančių žmonių organizmo išskyrė mūsų partneriai Šveicarijoje.
Mes jiems suteikėme vaistų gamybos paslaugas – biotechnologiniais metodais padauginome tą baltymą.
– Ar ši aktyvioji medžiaga būtų gaminama Lietuvoje? Kokios tam yra galimybės ir kuo naudinga būtų kooperacija su latviais?
– Tam turime visas galimybes. Tai – mūsų veiklos specifika, kuri gal ir ne visiems suprantama.
Tačiau specialistams žinia yra tokia: šių metų pradžioje paleidome papildomą 5000 L fermentatorių sistemą žinduolių ir mikrobinių ląstelių produktų biosintezei.
Padidinome esamus gamybos pajėgumus daugiau nei dvigubai, todėl esame pasirengę tokius antikūnus gaminti ir komerciniam tiekimui.
Turime galimybes preparatą išpilstyti ir į buteliukus, o prireikus didesnių pajėgumų galėtume kooperuotis su latviais.
– Ar dėl bendros gamybos jau teko kalbėtis su vakcinų kūrėjais? Ar tam reikia valdžios įsikišimo – pagalbos?
– Su vakcinų kūrėjais jau aptarėme galimus partnerystės būdus. Tačiau reikėjo ir asmeninės iniciatyvos, todėl parašiau laišką trims eurokomisarams tikėdamasis, kad jie mums padės surasti partnerių, kurių vakcinas galėtume gaminti Lietuvoje. Ir jau po kelių dienų sulaukiau susidomėjimo.
Šiuo atveju mums daug padeda ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, ir Užsienio reikalų ministerija, ir organizacija „Versli Lietuva“.
– „Biotechpharma“ su amerikiečių įmone pradeda kurti vaistus nuo COVID-19. Kokie tai būtų preparatai?
– Su amerikiečių kompanija šiuo metu esame pasirašę sutartį dėl kitokių vaistų, kurie nesusiję su COVID-19, gamybos.
Tačiau yra didelė tikimybė, kad netrukus jiems pradėsime gaminti ir vaistus nuo COVID-19, nes dažnai mūsų partneriai nori viską daryti po vienu stogu.
Pagal veikimo mechanizmą tai taip pat būtų vadinamieji monokloniniai antikūnai, panašūs į tuos, kuriuos gaminame šveicarams.
Monokloniniai antikūnai – tai dirbtinai, laboratorijoje sukurti antikūnai, kurie atpažįsta tam tikrose organizmo ląstelėse esančias molekules – „taikinius“ ir gali prisijungti prie jų. O tada duoda signalą imuninei sistemai juos sunaikinti.
Monokloninių antikūnų veiksmingumas gali smarkiai skirtis esant minimaliems, tarkime, vos vienos aminorūgšties skirtumams, o tai reiškia, kad jų yra didelė įvairovė.
Šiuo metu pasaulyje yra atliekami klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvauja per 30 tokių skirtingų „kandidatų į vaistus“. Jie specifiškai „prilimpa“ prie COVID-19 ligą sukeliančio viruso spyglio baltymo ir nebeleidžia jam jungtis prie žmogaus ląstelių.
– Pandemija gali paskatinti biotechnologijų proveržį? Ji juk parodė, koks milžiniškas yra vakcinų poreikis.
– Taip, be abejonės. Proveržis ir pažanga puikiai regimi – vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta ir patvirtinta vos per pusmetį. Tai, kas anksčiau būtų buvusi utopija, šiuolaikiniame pasaulyje tapo realybe.
Suprantama, kad tam teigiamą įtaką turėjo įvairiuose valdžios sluoksniuose priimti sprendimai, kurie sudarė galimybę vakcinoms greičiau pasiekti rinką.
Svarbus buvo ir didžiųjų valstybių skirtas finansavimas – jis suteikė galimybę imtis jų kūrimo ir gamybos.
Tad, kaip matome, biotechnologams būtina dirbti išvien su socialinių, ekonomikos, politikos mokslų specialistais, nes tik taip įmanoma greitai sukurti ir realizuoti brangias ir sudėtingas inovacijas.
– Europos Sąjunga maždaug prieš pusmetį sutarė dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės – 672,5 mlrd. eurų, skirtų šalims įveikti pandemijos sukeltą krizę. Šiemet jos lėšomis mūsų šalyje planuojama finansuoti 813 mln. eurų vertės ekonomikos plano projektų. Kokios investicijos yra būtiniausios?
– Lietuva turi puikią fizinių mokslų bazę, modernius centrus, skirtus taikomiesiems ir fundamentiniams mokslams. Tačiau pritrūkstame strategijos, atskiros inovacijų programos, skirtos perspektyviausioms temoms, dėl kurių dirbtų mokslas ir verslas, nustatyti.
Strateginės programos, kurioje būtų stebimi atskirų tęstinį finansavimą gavusių narių sėkmės rodikliai, sukūrimas leistų Lietuvoje atsirasti dar daugiau mokslo inovacijų, kurios galėtų iš tikrųjų pasiekti rinką, o ne žūtų procese.
Dėmesys biotechnologijoms yra būtinas. Šiuo metu šis sektorius kuria 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis per pastaruosius penkerius metus paaugo per 70 proc., o tai yra kelis kartus daugiau nei bet kuri kita paramos pinigais per tą laiką skatinta Lietuvos ekonomikos sritis.
– Lietuvoje yra sėkmės istorijų – užsienio investicijų į biotechnologijų įmones. Ko dar reikia sėkmingai biotechnologijų plėtrai Lietuvoje? Brangios įrangos ir brangių specialistų?
– Specialistų mes turime, ir dauguma jų niekuo nenusileidžia dirbantiems Vakaruose.
Infrastruktūra, be abejo, yra svarbus komponentas sėkmingai biotechnologijų sektoriaus plėtrai, nes specialistams būtina dirbti su nuolat atnaujinama ir tikrai nepigia įranga – jiems būtina įgyti svarių praktinių žinių dar iki tol, ko įsidarbins biotechnologijų įmonėse ar tęs akademinę veiklą.
Turime išties puikius mokslo centrus tiek Kaune, tiek Vilniuje, rengiančius šios srities specialistus.
– Prieš penkerius metus būta galimybės investuoti į virusologiją, bet to nebuvo padaryta. Ką praradome?
– Praradome galimybę gaminti COVID-19 vakciną Lietuvoje. Vertindamas užklausas, kurias gauname iš potencialių partnerių, galiu drąsiai teigti, kad taip ir yra.
Dauguma patvirtintų vakcinų nuo COVID-19 naudoja vadinamuosius virusinius vektorius, kurie nuneša aktyviąją medžiagą į ląsteles.
Bet darbui su virusais reikia atskirų, specialių patalpų, tam tikros specialios įrangos.
Jei būtume padarę tuo metu nieko nesudominusią investiciją į virusologijos sritį, šiuo metu gamintume įvairias vakcinas, taip pat ir preparatus, skirtus genų terapijai.
