Vietiniai gyventojai teigia, kad Maljorkoje dėl draudimų sumažėjus vienkartinių plastiko gaminių gatvės ir paplūdimiai tapo švaresni. Kaip prekybininkai saloje vykdo įstatymą, prižiūri pusšimtis inspektorių. Vietos valdžios teigimu, buvo svarbu nuspręsti, kam patikėti naujos tvarkos įgyvendinimo užtikrinimą.
Savo ruožtu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, neseniai pastebėjo, kad plastiko paplitimą lemia ir vartotojų pasirinkimai. Tinkamai rūšiuodami atliekas ir sąmoningai rinkdamiesi gaminius, kuriuos galima perdirbti į antrines žaliavas, žmonės prisideda prie aplinkos taršos problemos sprendimo.
Lietuvos pavyzdys pasauliui
Antai Lietuvoje jau penkerius metus gyvuojanti užstato sistema yra vienas efektyviausių gėrimų pakuočių surinkimo ir perdirbimo sprendimų. Į rinką išleisdami gėrimus, gamintojai ir importuotojai gali būti tikri, kad didžioji dalis stiklo, metalo ir plastiko pakuočių nenukeliaus į atliekas. Mat už sistemą atsakingos VšĮ „Užstato administravimo sistema“ (USAD) duomenimis, Lietuvoje grąžinama daugiau kaip 91 proc. visų į rinką išleidžiamų pakuočių ir toks užduoties vykdymas atitinka Europos Sąjungos keliamus tikslus.
USAD vadovas Gintaras Varnas atkreipia dėmesį, kad būtent PET plastiko buteliai sudaro didžiąją dalį (apie 60 proc.) visų į taromatus atkeliaujančių užstato pakuočių. Iki užstato sistemos įvedimo Lietuvoje daug plastikinių butelių atsidurdavo mūsų aplinkoje. Dabar šios vienkartinės pakuotės yra surenkamos, suskaičiuojamos ir nugabenamos perdirbti.
Iš viso per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje surinkta 1,6 mlrd. vienetų užstato pakuočių, pagamintų iš PET plastiko. Bendras jų svoris siekė net 54,1 tūkst. tonų.
„Tvarkingai kaupdami tuščias pakuotes ir vėliau jas grąžindami, žmonės ne tik atgauna užstatą, bet ir sąmoningai prisideda prie aplinkos saugojimo ir gamtos išteklių tausojimo. Pakuočių perdirbimas ir gamyba iš antrinių žaliavų naudoja mažiau energijos, leidžia išvengti didesnės CO2 emisijos, be to, taip palaikoma žiedinė ekonomika“, – pastebi G. Varnas.
Gyventojų sąmoningumo ir palaikymo svarba
Kasmet Lietuvoje atliekamos apklausos rodo, kad absoliuti dauguma (98 proc.) gyventojų mano, kad užstato sistema yra reikalinga.
O kad tvirta gyventojų nuomonė ir palaikymas daro tiesioginę įtaką pokyčiams, rodo Kanados pavyzdys. Uždraudus šalyse tokius vienkartinius plastiko gaminius kaip gėrimų šiaudeliai, stalo įrankiai ir ausų krapštukai, piliečiai reikalauja daugiau – uždrausti vienkartinius puodelius, cigarečių filtrus ir produktus iš polistireno. Taigi, kanadiečiai yra linkę palaikyti daugiau draudimų negu dabar yra įvedusi valdžia. Savo ruožtu Kanados vyriausybė ima svarstyti draudimo išplėtimą.
Tuo tarpu kita didžioji pasaulio valstybė Indija apie plastiko draudimus kalba jau seniai ir yra išleidusi atitinkamus įstatymus. Problema tokia, kad įstatymai neveikia, nes visuomenė jų nesilaiko. Tad plastiko taršos našta ir toliau auga.
Portalas „Statista“ skaičiuoja, kad šiemet Indijoje susidarys 17,5 mln. tonų plastiko atliekų, o po dešimtmečio – jau 31,4 mln. tonų. Tokias grėsmingas tendencijas lemia didelis verslo bendruomenės pasipriešinimas valdžios sprendimams.
Naujos tvarkos įgyvendinti nesiseka, nes valstijų valdžia visiškai nerodo iniciatyvos, o centrinė valdžia nuolat taiso ir papildo teisės aktus išimtimis, tad plastiko draudimas Indijoje – kiauras it rėtis. Aplinkosaugos ekspertai prieina prie išvados, kad šiuo klausimu Indijai labiausiai trūksta politinės valios ir griežtos kontrolės mechanizmo. Kai to nėra, draudimai šioje beveik 1,4 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje yra tik tušti šūkiai.
Eurokomisaras siūlo naudotis alternatyvomis
„Plastikas yra puikus ir vertingas išradimas. Tačiau net ir geriausi išradimai, jei jie naudojami neatsakingai, gali tapti žalingi mums patiems. Taip atsitiko ir šiuo atveju. Daugiau nei 80 proc. šiukšlių jūrose ir vandenynuose yra plastikas. Ir dažniausia tas, kuris mums tarnauja vos keliolika minučių, o paskui šimtmečius kenkia ir planetos, ir mūsų sveikatai“, – savo įžvalgomis socialiniame tinkle neseniai pasidalijo Europos komisaras V. Sinkevičius, išreikšdamas viltį, kad pokyčiai beveik ES erdvėje, kurioje gyvena apie 450 mln. piliečių, paskatins permainas visame pasaulyje.
V. Sinkevičius džiaugiasi, kad baigiasi ne tik plastikinio šiaudelio galiojimo laikas, bet ir vienkartinių plastikinių stalo įrankių, lėkščių, gėrimų maišiklių, ausų krapštukų, prie oro balionų tvirtinimo detalių ir joms laikyti skirtų lazdelių, iš polistireninio putplasčio pagamintos maisto taros bei iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių.
Eurokomisaras yra įsitikinęs, kad Europa turi puikių alternatyvų, kurios jau nuo liepos 3 dienos padės apsaugoti mūsų aplinką, sveikatą ir pinigines.
Vartotojams savo ruožtu teks prisitaikyti ir keisti įpročius – panašiai kaip saugodami aplinką Lietuvoje gyventojai įprato gėrimų pakuotes nešti į taromatus ir kitas surinkimo vietas, o ne į atliekų konteinerius ar pamiškes.
