Šiomis įstatymo pataisomis siekiama apsaugoti gyventojus nuo pasyvaus rūkymo ir jo sukeliamų padarinių sveikatai. Tuo metu viešojo maitinimo įstaigų atstovai teigia, kad šių reikalavimų įgyvendinimas sunkesnis labai mažas terasas (vos kelis staliukus) turintiems verslams. Tačiau jau dabar natūraliai rūkančiųjų mažėja, o nerūkymui skirtų vietų daugėja.
Rūkančiųjų mažėja
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisa nuo 2021 m. sausio 1 d. numatė pareigą įmonėms, organizuojančioms viešojo maitinimo paslaugas, nustatyti rūkymo vietas. Taip pat numatyta pareiga užtikrinti, kad darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti.
Rūkymo vietų pažymėjimo būdus ir staliukų skaičių galima pasirinkti savo nuožiūra.
Vandens pypkių (kaljanų) rūkymo paslaugoms kavinėse ar restoranuose galioja tie patys reikalavimai kaip ir kitų gaminių, tokių kaip cigaretės, elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas.
Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis sako, kad įgyvendinti reikalavimus sunkiau labai mažas terasas turintiems verslams. Kita vertus, dabar pastebimai mažėja rūkančiųjų.
„Pastaruoju metu pastebimas ryškus cigarečių pardavimų kavinėse ir restoranuose skaičiaus kritimas. Tai galėtų rodyti, kad rūkančiųjų mažėja natūraliai. Kita vertus, vis daugiau atsiranda nerūkymo zonų, kaip pavyzdžiui Kauno Laisvės alėja arba Vilniuje, Bernardinų sodas“, – sakė G.Balnis.
Sveikatingumo link
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD, departamentas) direktorius dr. Renaldas Čiužas portalui lrytas.lt teigė, kad gyventojų nusiskundimų dėl rūkymo viešojo maitinimo įstaigose Departamentas kol kas nėra gavęs.
„Dauguma kavinių turi dideles terasas ir klientų vietas galima bandyti diferencijuoti. Arba pastačius elementarią reklaminę stendo sienelę išvengti tiesioginio dūmų patekimo.
Iš esmės matome tendenciją, kad žmonės renkasi sveiką aplinką ir ne visi nori leisti laisvą laiką pasyviai rūkydami. Todėl kavinių vadovai turi įvertinti ir rūkančių, ir nerūkančių klientų poreikius. Ieškojimas bendro vardiklio turbūt ir yra visų užduotis“, – kalbėjo NTAKD direktorius.
Tuo pačiu dr. R.Čiužas teigė manantis, kad tabako gaminių vartojimo politiką galėtų formuoti ir pati savivaldybė – reguliuoti ir įvertinti reikalavimus skirtingoms viešojo maitinimo įstaigoms.
„Kurortinėje savivaldybėje turbūt tie kriterijai, reikalavimai turėtų būti šiek tiek kitokie, nei ne kurortinėje savivaldybėje, nes žmogus, atvykęs pailsėti, pakvėpuoti grynu oru, mažiausiai tikisi „gauti dozę cigarečių dūmų“ nuo kaimyninio stalelio. Lietuvos pasirinktas modelis primena skandinavišką variantą“, – sako departamento direktorius dr. R.Čiužas.
Siekdamas padėti verslui įgyvendinti naujus reikalavimus, NTAKD išleido www.nerukysiu.lt svetainę viešinančius lipdukus, kuriuos viešojo maitinimo įstaigų vadovai yra kviečiami naudoti kartu su rūkymui skirtų zonų ženklinimu. Tikimasi ne tik informuoti asmenis apie nerūkymo vietas, bet ir paskatinti atsisakyti šio žalingo įpročio.
Siekdamas motyvuoti asmenis nerūkyti bei padrąsinti rūkančiuosius kreiptis pagalbos, viešojo maitinimo įstaigos gali kreiptis dėl nemokamai dalinamų lipdukų tel. 8 7066 83 74 ar el. p. laura.bieliauskiene@ntakd.lt.
Tyrimai rodo, kad tik 1-5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus, nes mesti rūkyti nėra paprasta dėl psichologinės ir fizinės priklausomybės nuo tabako.
