Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė, kad kaltinimai pareikšti dėl banko didelės vertės turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnyba, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, juridinių asmenų, naudojamų nusikalstamai veikai nuslėpti, steigimo ir vadovavimo.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 metais iš Lietuvos banko gavus informaciją apie įtartinus sandorius. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai, atliko – FNTT pareigūnai.
Pasak pranešimo, FNTT pareigūnų surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, suteikė Ūkio banko paskolas savo pasirinktiems juridiniams asmenims, paskolos panaudotos įtariamųjų, per kitus asmenis valdomų, bendrovių finansiniams interesams.
Įtariama, kad neteisėtai bankui suteikus paskolas, sudarant patalpų nuomos sandorius su kaltinamųjų per kitus asmenis valdomomis bendrovėmis pastebimai didesnėmis kainomis, buvo iššvaistyta apie 41,6 mln. eurų banko lėšų.
Iš šios sumos 33 mln. eurų nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizuotos pasinaudojus 80 juridinių ir fizinių asmenų sąskaitomis. Nustatyta, kad už šias lėšas galėjo būti neteisėtai įsigytas nekilnojamasis turtas Jungtinėje Karalystėje, padidintas Baltarusijoje registruotos bendrovės įstatinis kapitalas. Dalis lėšų sugrąžinta į įtariamųjų valdomas bendroves.
Tyrimo duomenimis, 14,6 mln. eurų buvo panaudota iš Ūkio banko gautų paskolų Škotijos, Baltarusijos futbolo klubams, Lietuvos krepšinio klubo, taip pat Rusijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje įgyto nekilnojamojo turto finansavimui.
Kaltinamąjį aktą surašęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas mano, kad šis teisminis procesas nebus lengvas ir greitas, tačiau tikisi, jog valstybės interesas bus apgintas.
„Baigta išskirtinio savo sudėtingumu ir apimtimi ikiteisminio tyrimo, susijusio su Ūkio banko turto iššvaistymu, nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimu ir juridinių asmenų neteisėtu panaudojimu dalis“, – pranešime sakė D.Alinskas.
Baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 369 tomai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 120 liudytojų, iš Lietuvoje ir užsienio valstybėse veikiančių bankų gauta ir išanalizuota apie 850 sąskaitų išrašų, teisinės pagalbos kreiptasi į įvairių šalių teisėsaugos institucijas.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu apribotas įtariamųjų turtas Lietuvoje ir užsienio valstybėse.
V.Romanovas viso ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos. Šiuo metu, turimomis žiniomis, jam yra suteiktas pabėgėlio statusas Rusijoje, todėl jo atžvilgiu teisminis procesas turėtų vykti jam nedalyvaujant.
Baudžiamoji byla išsiųsta teisminiam nagrinėjimui į Kauno apygardos teismą.
