Nuotekos vis dar „pjudo“ gyventojus su vandentvarkininkais – kaltas pinigų stygius

Taip yra ir Zarasų rajono Dusetų miestelyje. Pusė miestelio vandentvarkininkai apraizgė tinklais, pusės – ne. Bendrovės „Zarasų vandenys“ inžinieriai patikino, kad Dusetose, Vilniaus gatvėje gyvenantiems žmonėms geros žinios jie neturi – nėra numatyto projekto.

Atlikus didžiausių vandentvarkos įmonių apklausą paaiškėjo, kad labiausiai prie vandentiekio tinklų nori jungtis nauji didmiesčių gyventojai įsikuriantys aplink Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar Alytų, mažiausiai – atokesnių kaimų gyventojai.

Štai „Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Saulius Venckus išskiria keletą nesijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų priežasčių.

„Gyventojai nesijungia dėl materialinės padėties, arba todėl, kad naudojasi seniai įrengtais šachtiniais šuliniais.

Kitos priežastys – nuotekos kaupiamos vietiniuose rezervuaruose, nebaigtos gyvenamųjų būstų statybos, gyvenamuosiuose būstuose nėra sanitarinių mazgų, maistui ir buities poreikiams naudojamas mieste esančių vandenpylių vanduo“, – sakė S. Venckus.

Biržų miesto aglomeracijoje centralizuotais nuotekų tinklais naudojasi 91,4 proc. gyventojų. 2020 m. savo individualių namų įrenginius prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungė 176 jų. Visgi biržiečiai prie centralizuotų nuotekų tinklų jungiasi vangokai.

„Pagrindinė to priežastis – siekiama išvengti didesnių mokesčių. Nuotekų tvarkymo patikrinimų metu vis dar nustatoma netinkamo nuotekų tvarkymo atvejų. Žmonės teisinasi lėšų stygiumi, tikisi finansinės pagalbos, kompensacijų“, – sakė laikinai einanti „Biržų vandenų“ direktoriaus pareigas, vandentvarkos inžinierė Edita Barkauskienė.

Pasak E. Barkauskienės, Biržų savivaldybėje pastatų savininkams fiziniams asmenims už prisijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra patvirtinta kompensacijų skyrimo tvarka. Nustatyti piniginių kompensacijų dydžiai pastatų savininkams, 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. spalio 1 d. prisijungusiems prie tinklų.

Visgi dalis biržiečių neturi galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir gauti kokybiškas paslaugas dėl nepakankamai išvystytos tinklų infrastruktūros. Be to, gyventojai domisi galimybe įsirengti individualius biologinio valymo įrenginius. Deja, tokių įrenginių pastatymas individualių pastatų savininkams nėra kompensuojamas.

„Biržuose numatyta centralizuotų nuotekų tinklų plėtra, tad dauguma gyventojų galės tapti centralizuotai tvarkomų nuotekų sistemos vartotojais. Tačiau žmonės dažnai vertina tik materialinę naudą, nesutinka patirti papildomų išlaidų ir atsisako naudotis siūloma paslauga. Siekiant, kad ES Nuotekų direktyva būtų įgyvendinta ir 98 proc. susidarančių nuotekų būtų surenkama centralizuotai, būtina ne tik sudaryti kuo palankesnes prisijungimo sąlygas, bet ir numatyti prisijungimų kontrolės mechanizmą“, – minėjo E. Barkauskienė.

Pasak „Dzūkijos vandenys“ bendrojo skyriaus viršininkės Rasos Lukšienės, prisijungusiųjų skaičius nuolat keičiasi, statosi nauji namai, o naujakuriai dažniausiai jungiasi. Šiuo metu prisijungusiųjų yra apie 97 proc., tad Alytuje šios problemos nėra.

Visgi R. Lukšienė taip pat išskiria keletą nesijungimo prie centralizuotų miesto tinklų priežasčių.

„Apie pusė neprisijungusių gyventojų to nedaro todėl, kad šalia namo valdos neįrengti centralizuoti vandentiekio ar nuotekų tinklai, todėl dideli įvadų statybos kaštai. Visa tai varžo pensinio amžiaus ar neįgalius žmones, gaunančius mažas pajamas. Nedidelė dalis prie vandens tinklų nesijungia dar ir todėl, kad turi savo vietinį vandens šaltinį – grežinį, ar sachtinį šulinį“, – sakė „Dzūkijos vandenų“ atstovė.

R. Lukšienė pamini, kad apie 10 proc. neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų tinklų gyventojų naudojasi vietiniais nuotekų kaupimo rezervuarais, kurie nėra sandarūs ir nereikia mokėti nei už išvežimą, nei už nuotekų šalinimą centralizuotai. Toks pat procentas gyventojų naudojasi įrengtais vietiniais nuotekų valymo įrengimais – yra investavę į valymo įrenginius, todėl nenori jų atsisakyti.

Panašios tendencijos Marijampolėje. Ten vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra apima apie 98 proc. miesto teritorijos, tad didelių problemų čia taip pat nėra.

Tačiau, kaip teigia „Sūduvos vandenų“ direktorius Žydrūnas Čekauskas, pasitaiko atvejų, kuomet vartotojai nenori jungtis prie centralizuotų tinklų. Jis išskiria tas pačias priežastis – dažniausiai jungtis nenori pensijinio amžiaus gyventojai, kurie turi šulinius ir prisijungti prie centralizuotų geriamojo vandens tinklų jiems yra per brangu. O prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungti dažniausiai nenori tie vartotojai, kurie turi įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius.

Panašios tendencijos ir aplink uostamiestį. Čia problemų daugiausia sodų bendrijose, o naujieji kvartalai jungiasi kaip ir priklauso.

„Klaipėdoje 97 proc. gyventojų yra prisijungę prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Praėjusiais metais naujų klientų buvo virš 1000. Miestas plečiasi, tad ir naujakurių nemažai, kurie jungiasi prie tinklų“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė.

Pasak jos, nors neprisijungusių nėra daug, visgi nuolat kartu su aplinkosaugininkais atliekami reidai, ypač sodų bendrijose, kur yra nutiesti tinklai, bet žmonės nesijungia.

„Dažnai nesijungia tie, kurie yra prie Danės upės ar kitų vandens telkinių. Kalbamės su gyventojais bei skatiname jungtis,“ – sakė „Klaipėdos vanduo“ atstovė.

Pasak „Vilniaus vandenys“ komunikacijos skyriaus vadovės Renatos Saulytės-Smalskės, gyvenvietėse nutiesus ir įrengus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, gyventojai ne visuomet skuba prie jų prisijungti. „Vilniaus vandenų“ skaičiavimu, Vilniaus mieste ir rajone šiuo metu yra apie 30 proc. namų ūkių, kurie iki šiol nepasinaudojo galimybe prisijungti prie naujai nutiestų centralizuotų miesto tinklų.

„Tokio vengimo priežastys individualios. Žmonės nenori keisti nusistovėjusių įpročių ir gyvenimo būdo – turi individualius vandens gręžinius ar nuotekų valymo įrenginius. Svarbus ir finansinis aspektas. Dažniausiai centralizuotos sistemos nutiesiamos gatvėse, gyventojams tenka nusitiesti tinklus nuo gatvės iki namo. Nors šis atstumas kiekvienu atveju yra individualus, dažniausiai pasitaikantis – apie 5 metrus, tokio ilgio atšakos nutiesimas su visais kitais būtinais darbais galėti kainuoti apie 1500 eurų“, – sakė R. Saulytė-Smalskė.

Pasak „Vilniaus vandenys“ atstovės, prijungimo prie centralizuotų sistemų kaina gali skirtis nuo atstumų, darbų sudėtingumo, taip pat pasirinktų rangovų ir jų įkainių. Labiausiai kaina priklauso nuo atstumo, kiek metrų tinklo bus klojama nuo gatvės iki namo, taip pat ir nuo dangos, kurią reikės ardyti ir vėl atstatyti.

Skatindama gyventojus jungtis prie centralizuotų sistemų, Vilniaus miesto savivaldybė suteikia galimybę atgauti dalį prisijungimo išlaidų, taiko kitas lengvatines ar kompensacines priemones.

Šiuo metu „Vilniaus vandenys“ yra numačiusi įgyvendinti 20 infrastruktūros plėtros projektų, kuriuos užbaigus iki 2022 metų pabaigos bus įrengta apie 72 km vandentiekio tinklų ir 79 km nuotekų tinklų. Per trijų metų laikotarpį įvykdyti projektai suteiks galimybę beveik 2200 namų ūkių prisijungti prie vandentiekio tinklų ir net 2800 – prie nuotekų tinklų. Tinklų plėtra bus vykdoma Vilniaus mieste, Eišiškėse, Avižieniuose, Šalčininkuose, Švenčionėliuose.

Taip pat nuo 2018 metų bendrovė pati finansuoja tinklų tiesimą Vilniaus miesto, Švenčionių, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų apgyvendintose teritorijose, kurios atrenkamos pagal reitingavimo metodiką gyventojams išreiškus norą prisijungti.

Vis dar netinkamai nuotekas tvarkantys gyventojai rizikuoja savo ir aplinkinių sveikata ir gamtos gerove. Dažniausiai tose vietose, kur nėra vandenvalos sistemų, nuotekos pilamos į nesandarias pačių gyventojų įrengtas nuotekų duobes, todėl jos, pasiekusios gruntinius vandenis, vėl grįžta į nuotekas išpilančių žmonių ar jų kaimynų šulinius. Dar blogiau, kai nuotekos tiesiog pilamos į upes: taip jos ne tik patenka į gruntinius vandenis, bet ir teršia pačias upes.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius mano, kad pajungimo prie centralizuotų vandentiekio tinklų procesą paspartintų akylesnė aplinkos apsaugos inspektorių kontrolė.

„Gyventojams netinkamai išgaunant vandenį ar tvarkant nuotekas šalis rizikuoja prarasti ES paramą, tad Aplinkos ministerija žada, jog artimiausiu metu neprisijungusius gyventojus tikrins inspektoriai. Bus stebima, ar gyventojų nuotekų įrengimai turi leidimus, ar atitinka standartus ir neteršia aplinkos“, – sakė B. Miežutavičius.

Europos Sąjungos šalys dar 1991 metais sutarė dėl vandens ir nuotekų sistemų miestuose ir gyvenvietėse plėtros.

Miestų nuotekų valymo direktyva numato, kad tankiai gyvenamose, ne mažiau kaip 2000 gyventojų turinčiose vietovėse, vadinamosiose aglomeracijose, 98 proc. nuotekų turi būti valoma centralizuotai.

Likusi nuotekų dalis gali būti valoma individualiais nuotekų valymo įrenginiais, bet jie privalo atitikti tokius pat aplinkosaugos reikalavimus. Nurodoma, kad galutinis Europos Komisijos terminas, iki kada Lietuva turi tai įgyvendinti – 2023-ieji.