Kad šis laikotarpis buvo kupinas įvairiausių iššūkių, pabrėžia ir penkioliktuosius metus veikianti Lietuvos kurortų asociacija. Jos nariai yra Lietuvos kurortai Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga bei kurortinės teritorijos – Anykščiai, Ignalina, Kauno rajonas, Trakai, Zarasai.
Dabar visi jie turistų laukia atsinaujinę, praplėtę turizmo paslaugų spektrą ir pasiruošę užtikrinti saugų ir kokybišką poilsį.
Užtikrina saugų poilsį
Lietuvos kurortai pasižymi ne tik įspūdingu kraštovaizdžiu ir rekreacinius žmonių poreikius tenkinančia turistine infrastruktūra.
Jie taip pat puoselėja senas sveikatinimo tradicijas, inovatyviais būdais panaudoja gydomuosius gamtos išteklius ir taip formuoja bendrą Lietuvos turizmo sektorių.
Prieš pat pandemiją kurortuose suteiktų nakvynių skaičius sudarė 40 procentų visos šalies mastu.
Lietuvos kurortai populiarūs ne tik tarp vietinių turistų – čia suteikiamos aukštos kokybės sveikatinimo, kurortinio gydymo paslaugos itin pamėgtos užsienio turistų.
Dėl mūsų šalies kurortų, natūralaus mineralinio vandens, ypatingomis savybėmis pasižyminčio gydomojo purvo, svetingumo ir profesionalaus aptarnavimo Lietuvą kaip savo atostogų kryptį prieš pandemiją rinkosi vis daugiau užsienio turistų – svečiai iš Vokietijos, Izraelio, Rusijos, Skandinavijos šalių piliečiai, taip pat kaimyninių Baltijos šalių.
Sanatorinis kurortinis turizmas – viena prioritetinių turizmo sričių kurortuose. Ji ir prieš pandemiją atliko, ir jos metu atlieka svarbų visuomenės sveikatos stiprinimo vaidmenį, grąžina sveikatą po sunkių operacijų ir sudėtingo gydymo atsigaunantiems pacientams ir suteikia galimybę greičiau integruotis į darbo rinką.
Smarkiai apribojusi kelionių ir poilsio paslaugų galimybes pandemija paskatino spartesnį inovatyvių sprendimų kurortuose diegimą, naujų, individualizuotų paslaugų atsiradimą. Net ir įprastos turizmo paslaugos viešintiems kurortuose šiandien tapo dar prieinamesnės.
Dėl specialiųjų saugos reikalavimų kurortai ir kurortinės teritorijos savo turizmo paslaugų produktus papildė naujomis galimybėmis, kad kiekvienas atvykęs svečias galėtų mėgautis komfortišku, saugiu ir nevaržomu poilsiu.
Pasak Lietuvos kurortų asociacijos direktorės Kristinos Citvarienės, kurortai pirmieji prisitaikė prie naujos – pandeminės – realybės.
Jie ėmėsi visų priemonių siekiant užtikrinti saugaus poilsio galimybes: prie naujų reikalavimų buvo pritaikytos apgyvendinimo, maitinimo, SPA paslaugos, atsirado daugiau galimybių keliauti savarankiškai, naudojantis interaktyviais maršrutais, individualizuotomis paslaugomis.
Todėl šiuo metu jie laukia turistų ir yra pasiruošę užtikrinti saugų ir turiningą poilsį.
Išskirtiniai kurortų metai
Nepaisant vis dar sudėtingų aplinkybių ir miglotų atvykstamojo turizmo perspektyvų, šie metai Lietuvos kurortams ypatingi.
Birštonas švenčia 175-ąjį, o Ignalina – 155-ąjį jubiliejų, minima Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio sukaktis, o Neringa karūnuota Lietuvos kultūros sostine.
Druskininkai, Palanga, Anykščiai ir Trakai kvies ne tik pramogauti ir ilsėtis, bet ir išbandyti darbostogas.
Visi kurortai ir kurortinės teritorijos turistus pasitiks atsinaujinę ir paruošę ne vieną staigmeną lankytojams.
Parengė įstatymo projektą
Pastarieji metai buvo kupini iššūkių ne tik kurortams ir kurortinėms teritorijoms, bet ir juos vienijančiai Lietuvos kurortų asociacijai.
Nuo 2007-ųjų veikianti asociacija praėjusį laikotarpį pažymėjo reikšmingais darbais. 2019–2021 metais jai vadovavęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pabrėžė, kad jo vadovavimo asociacijai kadencijos laikotarpis buvo nelengvas ir pareikalavo didelių pastangų ir bendradarbiavimo tarp visų asociacijos narių.
Nors kurortai yra neatsiejama Lietuvos įvaizdžio ir turizmo dalis, vis dar nėra pakankamai atsižvelgiama į šių vietovių išskirtinumą, specifiką.
Pabrėžiamos spragos kurortus ir kurortines teritorijas reglamentuojančioje teisinėje bazėje, kurortologinių mokslinių tyrimų trūkumas, miglotos ateinančio laikotarpio ES finansavimo galimybės ir turizmo, kaip ūkio šakos, išskyrimo strateginiuose valstybės dokumentuose klausimas.
Vienas svarbiausių darbų, kuriuos per šiuos dvejus metus pavyko nuveikti asociacijai, yra parengtas Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymas, kuris gegužės 13 dieną registruotas Seime. Iki šiol kurortų sritį reglamentavo net 18 atskirų teisės aktų, kurie nėra nukreipti išimtinai į kurortų statuso aiškų reglamentavimą, nepabrėžiama jų svarba turizmui Lietuvoje, išskirtinumas ir savarankiškumas.
Šiuo metu parengto įstatymo projekto tikslas – bendras teisės aktas, numatantis vientisą ir tikslingą šio sektoriaus Lietuvoje reglamentavimą.
Priimtas įstatymas taps stipria atspirtimi ne tiktai kurortų, bet ir visos šalies ekonomikos raidai ir konkurencingumui didinti.
Parlamentaro Mindaugo Skritulsko iniciatyva įstatymo projektas buvo apsvarstytas skirtingų Seimo frakcijų 36 parlamentarus vienijančios laikinosios Lietuvos pajūrio bičiulių ir Dzūkijos bičiulių grupės bendrame susitikime.
Susitikimo dalyviai vieningai pritarė, kad reikia vientiso ir tikslingo Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų įstatyminio reglamentavimo, kuris taptų stipria atspirtimi ne tik Lietuvos kurortų bei kurortinių teritorijų, bet ir visos šalies ekonomikos vystymuisi ir konkurencingumo didinimui.
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario M.Skritulsko, darni kurortų plėtra yra svarbus valstybės poreikis, kurio tikslai glaudžiai susiję su valstybės įvaizdžio formavimu, investicijų pritraukimu ir socialiniu aprūpinimu.
„Kurortai ir kurortinės teritorijos yra specifinės vietovės su specifine infrastruktūra, skirta ne tik šių vietovių, bet ir visos Lietuvos gyventojų sveikatinimo, poilsio, rekreaciniams poreikiams tenkinti.
Tai kartu yra ir savotiški šalies vartai arba vizitinė kortelė atvykstantiems į mūsų šalį užsienio svečiams. Turime nepanaudotų galimybių augti šioje ekonomikos srityje. Indėlis į kurortus ir kurortines teritorijas nėra praradimas, bet, priešingai, sukuria didelę grįžtamąją vertę. Tai supranta daugelis iš atvykstamojo turizmo gerai gyvenančių šalių“, – kalbėjo Seimo narys.
Nauda visai ekonomikai
Kaip pabrėžė įstatymo projekto rengimo metu asociacijai vadovavęs R.Malinauskas, Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos pasižymi išskirtiniais ištekliais, dėl kurių panaudojimo galimybių yra ypač vertinami Lietuvos ir užsienio piliečių.
„Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 ligos ir jos sukeltų ilgalaikių padarinių visuomenės sveikatai, kurortų svarba dar labiau padidės.
Jie atliks esminį vaidmenį gerinant žmonių sveikatą, darbingumą, emocinę būklę, stiprinant organizmo atsparumą prevenciniais sveikatinimo metodais. Dėl šių priežasčių svarbu didinti Lietuvos kurortų konkurencingumą ir gamtos išteklių panaudojimo galimybes mūsų piliečiams ir svečiams iš užsienio.
Indėlis į Lietuvos kurortus turi tiesioginę grąžą per bendrąjį vidaus produktą.
Mūsų kurortai šiuo metu nepanaudoja viso savo potencialo, o tai būtų naudinga visai šalies ekonomikai.
Siekiant racionalaus kurortų ir kurortinių teritorijų išteklių panaudojimo egzistuoja poreikis tiksliai tai atspindėti bendro įstatymo lygmeniu“, – teigė R.Malinauskas.
Pažymėtina ir tai, kad iki Nepriklausomybės atkūrimo kurortų veikla buvo aiškiai reglamentuota, turint aiškią valdymo, priežiūros ir koordinavimo veiklų sistemą.
Kurortų ir kurortinių teritorijų teisinis reguliavimas svarbus ir užsienio šalyse.
Vokietija, Austrija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Slovakija turi nacionalinius kurortų veiklą reglamentuojančius įstatymus.
Reikia naujų investicijų
Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos kaip vieną svarbiausių išskiria ir finansavimo problemą.
Iki šiol formuojant savivaldybių biudžetus nebuvo pakankamai atsižvelgiama į kurortų kuriamą pridėtinę vertę, ekonominę naudą ir indėlį į šalies įvaizdžio formavimą.
Statistika atskleidžia, kad kurortų infrastruktūra per metus aptarnauja iki 4 kartų daugiau žmonių (neskaičiuojant vienadienių lankytojų), negu juose yra gyventojų.
Svarbu suvokti, kad kurortai yra visos šalies gyventojų turtas, vertybė – juk visi Lietuvos žmonės naudojasi jų paslaugomis, sveikatinimo ir rekreaciniais ištekliais.
Todėl būtina skirti papildomai lėšų įvairioms investicijoms infrastruktūrai palaikyti ir plėsti, aplinkos apsaugai, turizmui pritaikytai mažajai architektūrai kurti, kad tiek gyventojai, tiek kurortų svečiai jaustųsi maloniai ir galėtų džiaugtis kokybišku poilsiu.
Investicija į Lietuvos kurortus – tai investicija į šalies ekonomiką, nes būtent kurortai yra viena esminių šalies turizmo grandinės dalių.
Kurortų asociacija pastaruoju metu teikė siūlymus dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymo ir Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo.
Finansavimo modelio pokyčiai yra būtini ir dėl teritorijų specifikos keliamų griežtesnių aplinkos apsaugos reikalavimų.
Kurortuose ir kurortinėse teritorijose dažnai būna ne viena, o kelios saugomos teritorijos – jiems tenka didesnė atsakomybė (archeologiniai tyrinėjimai ir kt.).
Kita vertus, geroji pasaulinė praktika rodo, kad sveikatinimo turizmo rinka nuolat keičiasi dėl įvairių veiksnių – technologinių naujovių, pažangių medicinos priemonių, paslaugų, kurios anksčiau buvo labai brangios, didesnio prieinamumo ir pan.
Todėl, nepaisant ateities perspektyvų, aukšti reikalavimai profesionaliems rinkos dalyviams išlieka labai svarbūs.
Tikslas – rimti tyrimai
Vis dėlto kurortų nauda ir vaidmeniu visos šalies ekonomikoje šiandien neabejojama.
Požiūris į kurortų ir kurortinių teritorijų problemas keičiasi, jos yra pripažįstamos, tačiau reikia nemažai pastangų ir laiko joms išspręsti.
Neabejojama ir kurortologinių mokslinių tyrimų reikalingumu, nes jie padidintų Lietuvos konkurencingumą. Sanatorijos ir SPA centrai vadovaujasi mineralinio vandens ir gydomojo purvo metodikomis, sukurtomis daugiau nei prieš tris dešimtmečius.
Tačiau tobulėjant ligų diagnostikai ir prevencijai bei gydymui pasigendama poveikio sveikatai mokslinio pagrindimo – kurortologinių tyrimų.
Globalizacija ir pacientų mobilumas lemia Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose veikiančių sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigų konkurenciją su pažangiausiais Europos sveikatinimo, reabilitacijos centrais.
Šiuo metu Lietuvai trūksta kurortologijos paslaugų kokybės ir rezultatų stebėsenos sistemos, tarptautinę akreditaciją turinčių bei tarptautinius paslaugų ir produktų kokybės ir saugos standartus atitinkančių sanatorijų.
Kaip pabrėžė Lietuvos kurortų asociacijos nariai, be to negalimas sklandus kurortologijos paslaugų plėtojimas Lietuvoje.
Būtina teikti pirmenybę
Tiek kurortams, tiek visam turizmo sektoriui atsigauti po pandemijos prireiks nemažai laiko, todėl šiam sektoriui atgaivinti ES ketina skirti tikslinį finansavimą.
Darni turizmo plėtra, kurio viena atraminių dalių yra kurortų plėtra, yra vienas prioritetų daugelyje Europos Sąjungos šalių.
Tai įtvirtinama pagrindiniuose įstatymuose, vyriausybių nutarimuose (parama infrastruktūrai, skatinimas, rinkodara, gydomųjų procedūrų kompensavimas ir kt.), svarbus vaidmuo tenka ir vietos savivaldai (pvz., kurorto statusą turinčių teritorijų plėtros planų derinimas).
Dėl artėjančio ES 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio prioritetų vis dar vyksta diskusijos. Lietuvos kurortų asociacijos nariai tikisi, kad tikslinis finansavimas kurortams ir kurortinėms teritorijoms bei turizmo sektoriui plėtoti bus numatytas – pasitelkę šias priemones Lietuvos kurortai bei kurortinės savivaldybės turėtų galimybę susitvarkyti didelių investicijų reikalaujančius infrastruktūros objektus, apleistus pastatus ir teritorijas, modernizuotų viešąsias erdves, atnaujintų esamus ir nutiestų naujus dviračių takus ir pan. ir tai padėtų greičiau ir efektyviau atsigauti po COVID-19 patirtų praradimų.
ES šalys turizmo sektoriui skiria daug dėmesio, numato jam skatinti reikalingas priemones, yra įtraukusios turizmą kaip atskirą ūkio šaką į vyriausybių planus, ES investicijų programas. Remiantis kitų šalių pavyzdžiu buvo siekiama turizmą įtraukti prie Lietuvos ūkio šakų.
Nors šis siūlymas atmestas, dabar asociacija siekia turizmo, kaip atskiro komponento, įtraukimo į nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą, kaip jau sėkmingai padarė asociacijos partnerės Bulgarija, Kroatija, Rumunija.
Svarbu išlaikyti pagreitį
Gegužės 12 d. vyko visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos suvažiavimas, jo metu išrinkta nauja vadovybė. Lietuvos kurortų asociacijos prezidente tapo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, viceprezidentu – Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Naujai išrinkta asociacijos prezidentė pabrėžė būtinybę išlaikyti pagreitį, pasiektą per pastaruosius asociacijos darbo metus, ir kurortams bei kurortinėms teritorijoms svarbiausių darbų tęstinumą.
„Šiuo metu nepanaudojamas visas Lietuvos turizmo sektoriaus potencialas – jis sudaro apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo metu, pavyzdžiui, Estijoje – apie 18 proc.
Kurortai šaliai yra pasirengę duoti dar daugiau ekonominės naudos nei iki šiol, tik reikia valstybės pagalbos.
Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos teikiamomis kurortinio gydymo ir turizmo paslaugomis gebėtų konkuruoti su užsienio šalių rinkomis, tad būtina skatinti atvykstamąjį turizmą ir investicijas“, – pabrėžė asociacijos prezidentė.
Pastarasis laikotarpis buvo nelengvas, tačiau tuo pat metu atnešė ir naujų pokyčių, ir idėjų, kurių įgyvendinimu dabar užsiima kurortai ir kurortinės teritorijos.
Nepaisant visų aplinkybių, čia jau dabar netrūksta kelionių malonumų ir kokybiško poilsio pasiilgusių turistų. Tai dar sykį įrodo kurortų svarbą mūsų šalies turizmo sektoriui ir ekonomikai.
