„Aš nemanau, kad čia yra kažkokia konkurencija. Mūsų abiejų šalių, taip pat ir Lenkijos, pozicija yra labai aiški – mes padedame Baltarusijos žmonėms, kuriuos persekioja režimas dėl įvairių priežasčių.
Ir tai yra įvairūs žmonės: tai yra ne tik verslo žmonės, tai yra žurnalistai, tai yra pilietinės visuomenės aktyvistai“, – Rygoje sakė Lietuvos ministrė pirmininkė.
„Mes tiesiog turime suteikti prieglobstį žmonėms, kurie bėga nuo režimo ir padaryti viską, kad jie galėtų jaustis saugiai“, – pridūrė ji.
Taip I.Šimonytė kalbėjo po susitikimo su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu, paklausus apie didesnį Lietuvoje nei Latvijoje besisteigiančių Baltarusijos įmonių skaičių.
Lietuvos ministrės pirmininkės teigimu, demokratinio pasaulio žmonių pareiga yra sudaryti galimybes tiems žmonėms saugiai kažkur sulaukti tų laikų, kai jie galės grįžti į savo namus.
Ji taip pat teigė, kad situacija nėra panaši į tą, kai šalys konkuruoja dėl išsivysčiusių šalių investicijų.
„Kiek aš suprantu, didžioji tų žmonių dalis tikrai norės grįžti į Baltarusiją tada, kai ji bus laisva.
Mūsų tikslas – ne tarpusavio konkurencija, kuri šalis daugiau konkrečių žmonių prisitrauks. Jūs matote, kad daug Baltarusijos žmonių rado savo vietą ir Vilniuje, ir Varšuvoje, ir Latvijoje“, – aiškino premjerė.
„Jei tik galime šitame procese pasidalinti kažkokia patirtimi, sprendimais, galbūt ir kažkokiais finansiniais įsipareigojimais, kurių reikia, nes Lietuvos Vyriausybė yra skyrusi lėšų šitiems procesams ir bendradarbiauja su kitom valstybėmis narėmis, su Europos Komisija, tai manau, kad čia turime bendradarbiauti“, – teigė ji.
Savo ruožtu Latvijos premjeras K.Karinis akcentavo, kad abi šalys yra „suinteresuotos padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei“.
„Tai, kokiu būdu esamas režimas elgiasi, jokiu būdu nėra palaikytina ir mes bendromis jėgomis palaikome sankcijas A. Lukašenkos režimui“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, Latvijos premjeras pabrėžė, kad greičiausiai daugiau Baltarusių renkasi Lietuvą dėl artimesnių istorinių ryšių.
„Lietuvos ir Baltarusijos istoriniai ryšiai yra glaudesni nei Latvijos ir Baltarusijos“, – kalbėjo K.Karinis.
Kelis mėnesius trukusių masinių protestų banga per Baltarusiją nuvilnijo po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka paskelbė užsitikrinęs šeštą kadenciją, tačiau opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.
Istoriniai protestai, per kuriuos žuvo mažiausiai keturi žmonės, šiuo metu yra aprimę, tačiau žurnalistai bei aktyvistai ir toliau yra suimami bei teisiami. Be to, dalis Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų buvo privesti palikti šalį.
