Nuo liepos 3 d., vadovaujantis Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva, rinkai bus draudžiama tiekti plastikinius stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, plastikinius kosmetinius krapštukus, iš politireninio putplasčio pagamintas maisto ir gėrimų taras, puodelius, taip pat visus iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius.
Parduotuvėse – tik likučiai, naujos kainos – didesnės
Iki draudimo liko dar dvi savaitės, tačiau prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sakė, kad parduotuvių lentynose jau galima išvysti tik plastikinių prekių likučius, visi produktai jau keičiami analogiškomis prekėmis, pagamintomis iš medžio, popieriaus ir cukranendrių.
„Plastikas – pigi medžiaga, pati pigiausia. Kai kurios prekės bus brangesnės nei plastikinės. Bet dėl ekologijos visi aukojamės, turėsime pirkti šiek tiek brangesnes prekes, nes plastikinių nebeliks“, – portalui lrytas.lt apie kainas kalbėjo D.Ryliškis, paminėdamas, kad vieni produktų tiekėjai jau žinomi, o kiti dar ieškomi.
Pasak „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, lentynose taip pat tik likučiai, o nauji plastiko produktai – nebeužsakomi.
„Pirkėjams siūlome rinktis iš popieriaus, medžio, perdirbamo plastiko ir kitų aplinkai draugiškų medžiagų pagamintus vienkartinius indus, stalo įrankius, šiaudelius, ausų krapštukus ir kita“, – komentavo ji.
Taip pat ji paminėjo, kad aerobiškai skaidaus plastiko maišelių prekybos centruose nerastume, o naudojami plastikiniai maišeliai tinkami perdirbti. Pastebima, kad žmonės vis daugiau naudoja ir daugkartinio naudojimo maišelius.
Tuo metu prekybos tinklas „Iki“ pranešė, kad vienkartinių plastikinių indų, įrankių, šiaudelių atsisakė dar 2019 m. rugpjūtį ir šias prekes pakeitė pagamintomis iš popieriaus ir medienos, o šiek tiek pasikeitusios kainos pirkėjų visai neatbaidė.
„Paskutinės likusios prekės buvo ausų krapštukai. Jų nebeužsakome ir, mano žiniomis, jeigu jų ir turime, tik labai mažą likutį. Net išpardavinėjant plastikinius ausų krapštukus, pirkėjai jau buvo linkę pirkti pagamintus iš tvaresnių medžiagų“, – portalui lrytas.lt sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Pasak V.Budrienės, plastikiniai maišeliai „Iki“ prekybos centruose yra pagaminti iš visose jų parduotuvėse surinkto, išrūšiuoto ir perdirbto plastiko. Taip pat parduotuvėse galima rasti ir popierinius maišelius, kurių paklausa padidėjo net 30 proc. Be to, nuo šiol „Iki Express“ parduotuvėse išvis plastikinių maišelių nebeišvysime, juose rasime tik popierinius.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė taip pat priminė, kad „Lidl“ 2019 m. vasarą pirmasis iš prekybos išėmė vienkartinius plastikinius indus, įrankius ir šiaudelius.
„Salotose bei mišrainėse plastikines šakutes jau esame pakeitę medinėmis. Šiuo metu yra keičiami ir šiaudeliai, naudojami prie sulčių pakuočių, – jie vietoje plastikinių yra keičiami popieriniais“, – teigė L.Skersytė.
Dar 2020 m. pradžioje „Lidl“ atsisakė visų vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių ir juos pakeitė natūraliais popieriniais, kurie patekę į aplinką nesukeltų žalos. Taip per metus buvo sumažinta apie 90 tonų plastiko.
Ne visos alternatyvos priimtinos
Šiam draudimui ruošiasi ne tik prekybos centrai, bet ir kavinės. Jos turi apgalvoti ir kokius šiaudelius naudoti, ir į kokius indus nuo šiol teks dėti maistą išsinešti.
„Jau seniai nebenaudojame putplasčio baldų indelių. Jie keldavo labai daug problemų, viskas išbėgdavo pro šonus. Jų atsisakėme.
Dabar naudojame plastikinius, kurie tvarkingai užsidaro. Juos drąsiai duodame vežti žmonėms, su „Bolt“ ir „Wolt“ kuprinėmis ant nugaros, nebijome, kad kas nors išbėgs“, – sakė „Bernelių užeigos“ vadovas Adolfas Jazbutis, užsimindamas, kad jau pakeitė ir šiaudelius – iš plastikinių į popierinius.
Jo teigimu, viskas priklauso nuo tiekėjų: atėjus liepos 3 d. tiekėjai nebegalės kavinėms parduoti vienkartinių plastikinių indų, tad pakeis juos į tokias prekes, kurias bus galima naudoti įsigaliojus draudimams.
Tuo metu „Gusto blyninės“ vadovė Laura Pažemeckienė sakė, kad jau seniai naudoja ne plastikinius, o popierinius indelius ir maišelius, o dėl šiaudelių teko pasukti galvą.
„Jau baigiame išnaudoti plastikinius šiaudelius, turime jau ir popierinių. Daugkartinio naudojimo šiaudeliai mums nelabai patinka, manome, kad jie nėra itin higieniški.
Pirkti popierinius šiaudelius išeina brangiau nei nusipirkti keletą daugkartinio naudojimo, bet mes nesame įsitikinę, kad tikrai kiekviena indų plovėja su šepetėliu atsakingai išvalys tą šiaudelį, todėl nusprendėme, kad geriau naudosime popierinius ir greitai yrančius negu daugkartinio naudojimo šiaudelius. Juk pas mus ateina daug klientų su vaikais, tai kad ir vaikai nesusižeistų“, – portalui lrytas.lt paaiškino pasirinkimą L.Pažemeckienė.
Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sakė, kad vienkartinių plastikinių prekių alternatyvos tikrai yra brangesnės, tačiau dėl to kavinėse ir baruose kainos keistis neturėtų.
„Normaliose vietose alus kainuoja, pavyzdžiui, 4 eurus. Jei jis kainavo 4 eurus, jis ir toliau kainuos tiek, juk neimsime dabar iš žmonių 4 eurų ir 5 centų“, – pateikė pavyzdį R.Pranka.
Vis dėlto jis paminėjo, kad su kitais kavinių ir barų atstovais šia tema intensyviai dar nediskutuota. Vieni naudoja plastikinius indus, kiti – popierinius, nebe visi barai prie kokteilių prideda ir plastikinius šiaudelius. Tačiau tiekėjai jau ruošia alternatyvas, tad kiekvienas verslas pasirinks jam tinkamiausią variantą.
Pakeisti vieną vienkartinį indelį kitu – daug proto nereikia
Vis dėlto VU Gamtos tyrimų centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė pabrėžė, kad problema yra daug rimtesnė, o tiesiogiai vadovaujantis direktyva jos išspręsti nepavyks.
Pavyzdžiui, politireninis putplastis yra naudojamas dūžtantiems daiktams apsaugoti. Jį galima išvysti televizorių ir kitos elektrotechnikos pakuotėse. Taip pat jis būdavo naudojamas ir maisto indeliams gaminti.
Šis putplastis, kaip ir kiekvienas švarus plastikas, yra lengvai perdirbamas. Tačiau, anot R.Tumaševičiūtės, problema atsiranda tada, kada jis yra išpurviniamas, pavyzdžiui, liečiasi su maistu ar gėrimais.
„Juk riebalai, padažai įsigeria, juos sunku išvalyti. Tam reikia naudoti mikrobiologinius procesus, o to niekas nedaro, nes stipriai išauga kaštai. Tada tuos indelius lieka tik sudeginti arba vežti į savartyną“, – aiškino ji.
Daugelis mano, kad vienkartinius maisto indus, pagamintus iš plastiko, galima laisvai pakeisti popieriniais. Tačiau, pasirodo, tai irgi nėra tinkama išeitis.
„Jeigu kavinės naudos kartotines dėžutes, reikės jas laminuoti, o jeigu uždedamas laminatas, kartono išplaušinti nebepavyks, nes ant popieriaus yra plastiko sluoksnis. Tad galiausiai su ta kartono dėžute reikės padaryti tą patį – sudeginti arba vežti į savartyną“, – portalui lrytas.lt pasakojo R.Tumaševičiūtė.
Kaip ji sakė, „pakeisti vienkartinį indelį kitu vienkartiniu indeliu, tik pagamintu iš kitos medžiagos, – daug proto nereikia“. Tad geriausia būtų pradėti mąstyti apie daugkartinio naudojimo priemones, kurios yra brangesnės, tačiau geresnio varianto kol kas nėra.
Vis dėlto ji paminėjo, kad šiemet Vilniuje bus kavinių, kurios maistui išsinešti naudos pakuotes, turinčias anglies pagrindo sluoksnį. Ta pakuotė bus organinės kilmės ir galės būti kompostuojama.
„Vadinasi, ta medžiaga, patekusi į pramoninį kompostavimą, galės būti sutvarkyta iki CO2, vandens ir maisto medžiagų“, – kaip vieną iš gamtai draugiškų pakuočių variantų įvardijo R.Tumaševičiūtė.
