Tai feisbuke skelbiantis energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad banko sprendimas greičiausiai susijęs su Švedijos eksporto agentūros (EKN) gegužę priimtu sprendimu atšaukti garantijos pasiūlymą.
„Didžiausią darbą šiuo klausimu atliko Baltarusijos opozicija ir baltarusių diaspora Švedijoje ir Vokietijoje. Vien dėl baltarusių opozicijos pastangų Švedijoje buvo atliktas išsamus žurnalistinis tyrimas apie švedų įmones Astravo projekte“, – feisbuke rašė D.Kreivys.
EKN svarstė suteikti 2 mlrd. Švedijos kronų (197 mln. eurų) garantijas „Siemens“ Švedijos padalinio įgyvendinamiems projektams Minsko ir Bresto regionuose, tačiau gegužę nutarė garantijų neišduoti.
Agentūra BNS tuomet sakė tokį sprendimą priėmusi dėl prastos žmogaus teisių situacijos Baltarusijoje.
Anot EKN, agentūra 2020-ųjų rugpjūtį sutiko išduoti garantijas projektams Minsko ir Bresto regionuose su sąlyga, jei Baltarusija įvykdys su žmogaus teisėmis susijusius reikalavimus.
Projektai, kuriuos ketino finansuoti „KfW IPEX Bank“ ir „Landesbank Hessen Thuringen Girozentrale“, yra susiję su Astravo AE – jie turi užtikrinti Lietuvos pašonėje statomos atominės elektrinės avarinį rezervą.
EKN puslapyje skelbta, kad generatorių Minsko regione galia būtų apie 300 MW, Bresto – apie 250 MW. Anot „Siemens“, tokie generatoriai visu pajėgumu užsikuria per 15 minučių.
Vieną tokį generatorių „Siemens“ jau pristatė elektrinėje Novopolocke.
Pernai Lietuva atsisakė keistis avariniais rezervais su vadinamojo BRELL elektros žiedo šalimis, neleisdama Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei Astravo AE teikti rezervo paslaugos. Dėl to Baltarusijai atsirado poreikis pačiai įrengti avarinius pajėgumus.
Spaudimas Vakarų kompanijoms trauktis iš su Astravo AE susijusių projektų dar labiau padidėjo gegužę, kuomet Baltarusija priverstinai Minske nutupdė į Vilnių skridusį civilinį lėktuvą, kuriame buvo baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius.
