Antradienį teikdamas parodymus Jungtinės Karalystės Specialiajam transporto komitetui M. O'Leary sakė, jog lėktuvo įgulai Minsko skrydžių kontrolieriai pasakė gavę pranešimą apie „tikėtiną grėsmę, kad jei lėktuvas įskristų į Lietuvos oro erdvę arba bandytų nutūpti Vilniaus oro uoste, būtų susprogdinta lėktuve esanti bomba“.
Jis paaiškino, jog kapitonas „kelis kartus“ prašė Minsko skrydžių kontrolierių suteikti atvirą ryšio liniją su „Ryanair“ operacijų valdymo centru Varšuvoje, bet sulaukė atsakymo, kad „Ryanair“ neatsako telefonu“, o tai buvo „visiškai neteisinga“.
Pasak M. O'Leary, toje vietoje nukreipti „Ryanair“ lėktuvai paprastai tūptų Lenkijoje ar kitose Baltijos valstybėse, bet kapitonui buvo daromas „didelis spaudimas“ nutūpti Minske.
„Jam nebuvo duotas nurodymas tai padaryti, bet nebuvo palikta jokių gerų alternatyvų, – komitetui sakė M. O'Leary. – Tai aiškiai buvo iš anksto apgalvotas visų tarptautinių aviacijos normų, taisyklių, saugumo pažeidimas.“
Gegužės 23 dieną „Ryanair“ lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių buvo nutupdytas Minske baltarusių dispečeriams informavus apie neva orlaivyje esantį sprogmenį, nors ši informacija vėliau nepasitvirtino. Perimti lainerio Minsko režimas buvo pasiuntęs naikintuvą.
Lėktuvu skridęs opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius, kartu su kitais įkūręs baltarusių opozicijos kanalą „Nexta“ platformoje „Telegram“, Minsko laikomą ekstremistiniu, taip pat jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega – buvo sulaikyti oro uoste.
„Melagingais pretekstais, naudojantis Minsko skrydžių kontrolieriais nutupdytas lėktuvas ir atrodo aišku, kad du keleiviai... prieš jų valią buvo išsodinti ir jėga sulaikyti“, – pridūrė jis.
Pasak M. O'Leary, po lėktuvo nusileidimo Minske jo įgula buvo verčiama vaizdo įraše patvirtinti, jog ji savanoriškai nukreipė orlaivį į Minską, tačiau atsisakė tai padaryti.
Jo teigimu, tam lėktuvui vėl pakilus, jame nebebuvo penkių keleivių – R. Pratasevičiaus, S. Sapegos ir dar trijų „nenustatytų asmenų“, kurie, kaip M. O'Leary sakė supratęs iš saugumo agentūrų, galėjo būti „KGB operatyvininkai“.
Šis incidentas sulaukė Europos Sąjungos, JK ir kitų Vakarų valstybių pasmerkimo.
Anksčiau šį mėnesį įsigaliojo ES įvestas draudimas baltarusių orlaiviams naudotis bloko oro erdve ir Bendrijos oro uostais, be to, ES lyderiai ragina savo oro bendroves neberengti skrydžių virš Baltarusijos teritorijos.
JK vyriausybė po to incidento pranešė išsiuntusi instrukcijas britų civiliniams orlaiviams vengti Baltarusijos oro erdvės ir uždraudė šios šalies valstybinei oro bendrovei „Belavia“ rengti skrydžius į Britaniją.
Draudimas skristi virš Baltarusijos „neatitinka interesų“
Be to, M. O'Leary antradienį sakė nepritariantis ilgalaikiam draudimui skraidyti virš Baltarusijos.
„Tai neatitinka mūsų, šios industrijos ilgalaikių interesų ar mūsų keleivių interesų, – sakė jis. – JK piliečiai nukentės dėl to, kad per ilgus skrydžius tarp JK ir Azijos, pavyzdžiui, dabar reikia apskristi Baltarusiją.“
„Esame labai pavojingoje teritorijoje, jei pradėsime politizuoti perskridimo ir skridimo per kurią nors šalį teises“, – pabrėžė „Ryanair“ vadovas.
JK Civilinės aviacijos administracijos (CAA) generalinis direktorius Richardas Moriarty sakė sutinkantis su M. O'Leary dėl poreikio „grįžti prie to, kas iš esmės yra įstatymo viršenybė,.. civilinės aviacijos protokolas apie perskridimus“.
Incidentą šiuo metu tiria Jungtinių Tautų Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), ataskaitą turinti pateikti artimiausiomis savaitėmis.
Baltarusijos ambasadorius Londone Maksimas Jermalovičius nepriėmė kvietimo liudyti parlamentarams.
Tačiau pareiškime jis kritikavo JK sprendimą sustabdyti „Belavia“ veiklos leidimą ir sakė, kad tai toli gražu neatitinka „bendradarbiavimo dvasios“.
Baltarusija pademonstravo R. Pratasevičių prieš televizijos kameras skelbiantį „prisipažinimus“. 26 metų aktyvisto šeima ir šalininkai sako, kad tokius pareiškimus jis daro verčiamas.
Kanalas „Nexta“ suvaidino labai svarbų vaidmenį pernai po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų organizuojant beprecedentes demonstracijas prieš Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
Po rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, į Lietuvą pasitraukusi baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį po pietų taip pat turi kreiptis į britų įstatymų leidėjus.
