Vyriausybės siūlymus dėl naujo akcizų plano ekspertai mala į miltus

Tokie Finansų ministerijos prioritetai stebina verslą ir ekspertus.

Pasak „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovo Baltijos šalims Liudo Zakarevičiaus, susidaro įspūdis, kad plano paskirtis – cigarečių importo į Lietuvą protegavimas ir tabako alternatyvų prieinamumo mažinimas.

„Kaitinamajam tabakui akcizas kiltų 116,1 proc., o cigaretėms jis didėtų 18 proc., todėl kaitinamasis tabakas, panašu, kainuos gerokai brangiau nei cigaretės“, – nurodo jis.

„Pasiūlymo logika visiškai nesuprantama. Siekiame rūkantiems asmenims, negalintiems atsisakyti žalingo įpročio, suteikti galimybę rinktis mažiau kenksmingą alternatyvą. Juk kiekvienos valstybės tikslas turėtų būti akivaizdus – kovoti su rūkymo sukeliamomis pasekmėmis.

Taigi žalos kriterijus negali būti pamirštas. Tačiau su šiuo akcizų įstatymo pasiūlymu tabako alternatyvos brangs drastiškai ir taps Lietuvos žmonėms sunkiai prieinamomis, o žmonės bus ir toliau skatinami rūkyti cigaretes.

Galima tik spėti, kuo pagrįstas siūlomas akcizų planas. Akivaizdu, kad tikrai ne noru mažinti rūkymo sukeliamas visuomenės problemas“, – sakė L.Zakarevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad „Philip Morris International“ – vienintelė Lietuvoje gamina cigaretes ir investuoja šioje srityje, kartu investuodama į mažesnės žalos alternatyvų pasiūlą.

Deja, siūlydama akcizų planą Finansų ministerija atsižvelgia tik į Lietuvoje gamybos nevykdančių ir cigaretes importuojančių verslų siūlymus, kurių tikslas – sukurti kuo palankesnes sąlygas tolesniam cigarečių vartojimui.

„Siūlymas didinti akcizą tradicinėms cigaretėms po 7 procentus kasmet atrodo beatodairiškas dėl kontrabandos, kuri pernai padvigubėjo, palyginti su 2019 metais, ir siekė net 16,6 mln. pakelių. Nors, pagal ankstesnį planą, akcizai kildavo vidutiniškai 5,6 proc. kasmet.

Tai rodo, kad žmonės vis dar lieka itin jautrūs kainai. Tuo metu kaitinamojo tabako gaminių pernai sulaikyta tik 8800 pakelių, o per pirmąjį šių metų ketvirtį – išvis vos 20“, – sakė Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovas Arnas Neverauskas.

Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad pasaulyje rūko milijardas žmonių. Prognozuojama, jog šis skaičius išliks toks pat ir 2025 metais, o Lietuvoje dar rūkys kas penktas – 21 proc. gyventojų.

Artimiausią dešimtmetį cigarečių rūkymas gali labai mažėti daugelyje pasaulio šalių – taip žadėjo „Philip Morris International“ (PMI) vadovas Jacekas Olczakas, šią savaitę dalyvavęs konferencijoje Lietuvoje.

Pasak jo, Lietuva gali tapti viena pirmųjų šalių pasaulyje, kurioje cigarečių iš viso nebeliks, tačiau tam pagreitį suteiktų rizikos mažinimu pagrįstas produktų reguliavimas ir visuomenės palaikymas.

Anot įmonės vadovo, siekdama iki 2050 metų pasiekti pasaulio be cigarečių tikslą, kompanija iš pagrindų griauna savo verslą ir visą tabako industriją.

„Philip Morris International“ yra pirmoji užsienio investuotoja Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Nurodoma, kad kompanijos įmonės Lietuvoje yra vienos didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje, taip pat yra tarp didžiausių šalies eksportuotojų, valdanti vienintelį Baltijos šalyse tabako fabriką.

„Didžiuojuosi mūsų gamykla Klaipėdoje, kuri yra strategiškai svarbi PMI šeimoje: pagal gamybos apimtį yra antra Europoje ir ketvirta pasaulyje.

Į gamyklą Klaipėdoje jau investavome 311 mln. eurų, – sakė „Philip Morris International“ vadovas, – Kadangi darome pažangą siekdami bedūmės ateities, atsižvelgsime į mūsų pėdsaką pasaulyje ir užtikrinsime, kad turėtume pakankamai pajėgumų tiekti bedūmius produktus tiems, kurie ketina prie jų pereiti.“

Dabar penktadalis PMI fabrikų pilnai arba iš dalies gamina bedūmius produktus.

„Daugelio šalių vyriausybės jau pakeitė tabako produktų reguliavimą atsižvelgdamos į mokslinių tyrimų duomenis.

Tokios šalys kaip Bulgarija, Kipras, Graikija, Italija, Portugalija jau įteisino komunikaciją apie mokslu pagrįstą sumažintą riziką suaugusiems rūkantiesiems.

Tikiuosi, kad Europos Komisija atsižvelgs į naujausius nepriklausomus ir ekspertų peržiūrėtus mokslinius įrodymus, taip pat įvertins, kaip tabako žalos mažinimo politika gali veikti kartu su rūkymo prevencija ir skatinimu mesti rūkyti“, – teigė J.Olczakas.

Naujajame plane siūloma 2022–2024 m. skirtingu dydžiu didinti akcizus visam alkoholiui – alui, vynui, stipriesiems gėrimams.

Taip pat jį planuojama didinti ir rūkalams – cigaretėms, kaitinamajam tabakui, rūkomajam tabakui, elektroninių cigarečių skysčiui ir kitiems produktams.

Iš alkoholinių gėrimų labiausiai didėtų silpnojo vyno ir sidro akcizas – 66,5 proc. per trejus metus. Alaus, taip pat vynuogių vyno (daugiau kaip 8,5 proc. stiprumo) akcizai per tą laiką augtų 33 proc. Spiritinių gėrimų akcizai – 35,4 procento.

Tabako gaminių srityje planuojama, kad per trejus metus mažiausiai išaugtų cigarečių akcizas – 18 proc. Sparčiau didėtų rūkomojo tabako akcizas – 23,4 proc., cigarilių ir cigarų – 60 proc.

Labiausiai planuojama didinti kaitinamajam tabakui taikomą akcizą – jis per trejus metus išaugtų 116,1 procento. Taip pat keistųsi kaitinamojo tabako apmokestinimo principas – siūloma apmokestinti nebe už kilogramus tabako, o už 1000 produkto vienetų.

Pagal numatomą trimetį akcizų planą, 2024 metais kaitinamojo tabako pakelis turėtų kainuoti 5,2 euro, vidutinės kainų kategorijos cigarečių – apie 4,55 euro.

Vilniaus universiteto partnerystės docentas, ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad Finansų ministerijos praktika kurti apibrėžtus trejų metų planus verslo aplinkai suteikia prognozuojamumo.

Tačiau apžvelgdamas pastarųjų pasiūlymų turinį ekonomistas netruko pastebėti, kad didesnę žalą sveikatai sukeliančius produktus siekiama apmokestinti mažiau, o silpnąjį alkoholį ir kaitinamojo tabako gaminius užsimota branginti dar labiau.

Iš Finansų ministerijos pasiūlyto plano jam susidarė įspūdis, kad valdžia neturi noro keisti esamą situaciją, kuri daro tiesioginę įtaką visai Lietuvos sveikatos sistemai ir žmonių gyvenimo kokybei.

„Planuodama biudžeto papildymą iš akcizų mokesčių ministerija turėtų žinoti, kad svarbi šių mokesčių funkcija – daryti įtaką visuomenės įpročiams ir pasirinkimams.

Kitaip tariant, akcizų politika atspindi Vyriausybės požiūrį į tai, kaip žmonės turėtų elgtis.

Dabar turime faktą, kad Lietuvos gyventojai vartoja daug stipraus alkoholio, o cigaretes rūko kas penktas“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Anot ekonomisto, tenka apgailestauti, kad didesniu akcizu siūloma apmokestinti kaitinamąjį tabaką, kurio poveikis sveikatai įvertintas mokslinių tyrimų ir pripažintas JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) kaip mažiau žalinga alternatyva.

M.Dubnikovas pastebėjo, kad situacija dėl alkoholio akcizų yra panaši, kai į geresnę padėtį pagal įperkamumą patenka stiprieji, o ne silpnieji gėrimai.

„Statistika rodo, kad alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje vis dar labai skiriasi nuo Vakarų šalių, nes mūsų šalyje maždaug pusė gyventojui tenkančio grynojo alkoholio suvartojama per stipriuosius gėrimus.

Vakaruose ši dalis sudaro apie penktadalį, o 80 proc. alkoholio ten suvartojama geriant vyną ar alų. Taigi trimetis akcizų planas rodo, kad slenkamės labiau Rytų, o ne Vakarų link“, – dėstė M.Dubnikovas.

Ekonomistas priėjo išvadą, kad Lietuvoje nepavyksta akcizų tarifų subalansuoti ir visuomenės sveikatos, ir biudžeto surinkimo poreikiams.

„Cigaretės užima 80 proc. rinkos dalį ir išlaiko dominuojamą poziciją visų kitų tabako gaminių atžvilgiu. Kai alternatyvos brangsta labiau, tai cigaretės yra pigesnis ir patrauklesnis pasirinkimas, nors sukelia didesnę žalą sveikatai. Taigi visuomenės sveikatos požiūriu sprendimas nėra pažangus“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Jis pridūrė, kad įplaukų į biudžetą požiūriu didesnis kaitinamojo tabako apmokestinimas neduos tokios naudos, kokią galėtų duoti didesnis įprastų cigarečių apmokestinimas.

„Cigarečių pardavimo apimtis yra nepalyginti didesnė, todėl ir biudžetas iš jų galėtų pasipildyti kur kas gausiau. Juk šiemet biudžete atsivėrė didžiausia skylė per visą šalies istoriją“, – sakė M.Dubnikovas.

„Naujasis akcizų planas Sveikatos reikalų komiteto dar nepasiekė, bet, manau, būtų pravartu, kad ir mūsų komitetas jį svarstytų“, – „Lietuvos rytui“ komentavo šio komiteto narė, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė.

Pasak jos, mokslininkai ragina diferencijuoti produktus pagal jų poveikį organizmui – įprastinėms cigaretėms labiau didinant akcizus nei tabako alternatyvoms.

Tai paskatintų žmones atsisakyti žalingiausių sveikatai tabako gaminių, suteikiant jiems galimybę rinktis.

Yra mokslu pagrįstų įrodymų, kad alternatyvūs produktai mažiau žalingi sveikatai – jie kelia mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, plaučių vėžio – taip pat. Tai būtų naudinga visuomenės sveikatai.

„Lietuvos medikai taip pat jau laikosi tokios pozicijos, tad keliant akcizus svarbu atsižvelgti į jų nuomonę“, – aiškino M.Danielė.

„Akcizų plano pavyzdys rodo, kad Vyriausybė nėra įvertinusi tabako žalos mažinimo priemonių ir pavyzdinių strategijų, kurios įgyvendinamos užsienio valstybėse siekiant sumažinti tabako gaminių žalą vartotojų sveikatai“, – pritarė kardiologas, profesorius Pranas Šerpytis.

Pasak profesoriaus, sprendimų priėmėjus, medikų bendruomenę, sveikatos specialistus ir plačiąją visuomenę būtina kryptingai šviesti tabako žalos mažinimo klausimais. Šie iššūkiai yra panašūs į problemas dėl visuomenės vakcinacijos, kai neišmanymas ir klaidingos žinios randa nemažai sekėjų bei platintojų.

P.Šerpyčio nuomone, akcizų pasiūlymai rodo tebesitęsiantį sąstingį, nes skirtingų savybių ir technologijų produktai nėra diferencijuojami pagal kainą – dominuojanti cigarečių padėtis rinkoje ir toliau išliks nepajudinama.

Profesoriaus teigimu, tiek alkoholio, tiek tabako produktų įperkamumas ir akcizai galėtų būti formuojami atsižvelgiant į potencialią konkrečių produktų žalą sveikatai.