Pasak vieno iš laivo „Forelle“ kapitonų Mariaus Petrošiaus, pastaruoju metu užsiimančio tik vadyba, 2020-ieji laivui buvo blogesni nei 2019-ieji, nes 1,5 mėnesio sutrumpėjo sezonas. Keleivių netrūko, bet visą pavasarį nebuvo galima priimti užsakymų dėl karantino. Suprantama, apyvarta sumažėjo, bet, anot Mariaus, praėję metai nebuvo patys blogiausi, nors kasmetinio augimo nebuvo.
Karantinas šiemet dar galioja iki birželio pabaigos. „Forelle“ gali žmones plukdyti, žinoma, su kaukėmis, bet tarp jų turi būti užtikrintas vieno metro atstumas. Todėl laivas plaukdamas blogu oru į Juodkrantę gali paimti tik maždaug pusę keleivių. Pasak M.Petrošiaus, tikimasi, kad liepą nebebus tokio reikalavimo. Dar didesnio karantino atlaisvinimo šiuo metu laukia daug laivų.
Marius neslepia, kad daug reisų tiek sezono pradžioje, tiek pabaigoje būna nuostolingi, bet, imant visą sezoną, jie yra pelningi. „Manau, kad laivas, plaukdamas tokiu maršrutu, privalo išsilaikyti pats. Esu nusiteikęs gana optimistiškai, be optimizmo sunku būtų dirbti.
Gerai, kad mes turime maršrutą Klaipėda-Juodkrantė, nes jeigu jo nebūtų, vien tik su užsakymais šį laivą būtų sunku išlaikyti. Žinoma, plaukiant nuolatiniu maršrutu reikia įdėti daugiau darbo“, – „Vakarų ekspresui“ sakė M.Petrošius.
Jis pastebi, kad pastaruoju metu, palyginti su 2019-aisiais, tenka išleisti dvigubai daugiau pinigų viešinimui, kad žmonės sužinotų apie galimybę plaukti laivu. „Tai normalu, nes dar yra ir prisibijančių žmonių, ir ne visi gali grįžti iš užsienio.
2019 metais užsieniečiai sudarė apie 9 proc. mūsų keleivių, o pernai jų visai neturėjome. Užtat padaugėjo lietuvių, kurie negalėjo išvykti kitur. Tai mums kompensavo patirtus nuostolius netekus užsienio turistų“, – pasakojo pokalbininkas.
Nuo Joninių – kasdien Nepaisant ribojimų ir to, kad kartais būna tik keli keleiviai, birželį „Forelle“ plaukia į Juodkrantę kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį. Anksčiau laivas pradėdavo plaukti tuo maršrutu kasdien nuo liepos 1 d., o šiemet ankstinamas plaukimo kiekvieną dieną laikotarpis – tai bus pradedama daryti nuo Joninių, nuo birželio 24 d. „Rizikuosime, gali tekti plaukti ir tuštiems, bet plauksime“, – sakė M.Petrošius.
Iki Juodkrantės paprastai plaukiama dvi valandas: išplaukiama 10.30 val., atvykstama 12.30 val. Tada tris su puse valandos keleiviai gali vaikščioti po Juokdkrantę, užkąsti, aplankyti Raganų kalną, o 16 val. išplaukiama atgal į Klaipėdą. Pirmus metus pabūti šiame kurorte buvo skiriamos dvi, antrus – trys, o pernai nuo sezono vidurio – 3,5 valandos.
Bus išlaikomas ir maršrutas maršrute – prie Mirusių kopų. Kol vieni keleiviai ilsisi vaikščiodami po Juodkrantę, kiti plaukia su „Forelle“ prie Mirusių kopų. Per pirmus reisus šiemet buvo plaukiama tik su keliais žmonėmis, nes tokiai ekskursijai buvo taikomi gana dideli apribojimai.
M.Petrošius sako, kad žmonėms tai labai patinka, nes pamatyti tas kopas nuo vandens yra visai kitas dalykas nei nuo sausumos. „Jeigu saulėta diena, jos tikrai atrodo auksinės, o jeigu prastas oras, galima gerai praleisti laiką laive, nes jis šildomas, gana didelis – dviejų denių. Mes nebeplaukiame tik tada, jei vėjo greitis būna 20 m/s ir daugiau“, – primena Marius.
Prastesniu oru „Forelle“ plaukti nepatogu vien dėl to, kad grįžus sunku saugiai išlaipinti keleivius. Į Danės upę atkeliauja labai didelė banga iš jūros, daugelis laivų net neišstovi. Jeigu didesnis vėjas, „Forelle“ irgi turi slėptis, išplaukti iš Danės žiočių. M.Petrošius džiaugiasi, kad Klaipėdos savivaldybė sudaro galimybę praplaukti pro pakeltą Pilies tiltą ir pasislėpti prie Biržos tilto, kur mažesnis bangavimas.
Pirmus metus „Forelle“ plaukė į Juodkrantę tik savaitgaliais, o į Nidą tada kursavo AB „Smiltynės perkėla“ turėtas katamaranas „Smiltynė“. „Forelle“ galėjo pasiūlyti šiek tiek pigesnius bilietus, nes šio laivo kuro sąnaudos kiek mažesnės nei buvusio katamarano.
Beje, „Forelle“ atkartoja seną maršrutą, kai į Juodkrantę plaukdavo garlaiviai. Suprantama, tada tuose laivuose keleivių buvo kur kas daugiau, nes kito kelio patekti į ją nebuvo. Kitais metais kovą bus 5 metai, kai „Forelle“ pradėjo plaukioti į Juodkrantę.
Daugėja dviratininkų Kasmet į laivą „Forelle“ investuojama tam tikra suma. Šiemet jame įdiegta nauja modernesnė priešgaisrinė sistema, atnaujinta visa garso sistema. Žiemą laivui buvo nupirkti kai kurie nauji baldai, kurie daugmaž atitinka senovinį stilių. 2020-aisiais buvo atnaujintos medinės dalys. „Šiemet keleivių dviračiams suteiksime daugiau komforto, laive sumontavome dviračių laikiklius“, – sako Marius.
Anot jo, nemažai žmonių plaukia iš Klaipėdos su dviračiais iki Juodkrantės, o iš jos į Klaipėdą parmina su jais.
„Atsižvelgdami į orų prognozes, patariame keleiviams, kokį maršrutą rinktis: ar geriau su dviračiais į Juodkrantę važiuoti ryte ir parplaukti laivu vakare, ar parminti iš jos vakare“, – sakė Marius ir pridūrė, kad keleivių su dviračiais pastaruoju metu padaugėjo, o jų dviračiai jau brangesni. Plaukiant laivu į vieną pusę už dviratį tereikia mokėti 2, o į abi puses – 3 eurus.
Idėjų turima Šiemet laive „Forelle“ užsakytos tik vienerios vestuvės rugpjūčio pabaigoje. Ankstesniais metais jų būdavo daug daugiau.
Kol kas šiame laive nerengiami ir teminiai vakarėliai, nes yra ribojamas keleivių skaičius, tad toks laivo plaukimas būtų gana nuostolingas.
„Šiemet turėjome planą patys pradėti plaukioti po uostą kiekvieno penktadienio, šeštadienio vakarais, 1,5 val. kelionė kainuotų 9 eurus. Bet kadangi pandemija tebesitęsia, vėl reikėtų registruoti maršrutą, tai būtų kaip ekskursija, todėl nusprendėme palaukti bent jau iki liepos mėnesio, paskui žiūrėsime. Idėjų mes turime, tik joms įgyvendinti reikia laisvesnių karantino sąlygų“, – tikina pašnekovas.
80 keleivių galintis plukdyti laivas „Forelle“ yra istorinis. Jis pastatytas 1934 m. Flensburgo laivų statykloje Vokietijoje. Tai buvo vienas pirmųjų Flensburgo įlankos motorlaivių, pradėjęs naują laivybos etapą. 23 metrų ilgio laivas jau tais laikais garsėjo patogiomis sąlygomis keleiviams – buvo šildomas ir turėjo iš čiaupo bėgantį šiltą vandenį.
„Forelle“ vokiečių kalba reiškia upėtakį. Karo audras išgyvenusi „Forelle“ išgarsėjo praėjusio amžiaus viduryje, pradėjusi legendinį sviesto ir kitų maisto produktų gabenimą iš Danijos į Vokietiją. Jai teko plaukioti ir Elbės upe.
Prieš keliolika metų legendinę istoriją turintis laivas pateko į Lietuvos Kuršių marių vandenis. Tokio dizaino laivų visame pasaulyje buvo pastatyti tik du: kitas laivas – „Libelle“ – stovi Flensburgo uoste.
