ECB nusprendė nekeisti palūkanų normų ir nemažinti pandeminės programos apimčių

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį išlaikė rekordiškai žemas palūkanų normas ir nepakeitė ekonomikos gaivinimo programos apimties, nepaisydamas spartėjančio atsigavimo.

ECB nusprendė nekeisti palūkanų normų ir nemažinti pandeminės programos apimčių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
ECB nusprendė nekeisti palūkanų normų ir nemažinti pandeminės programos apimčių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
ECB nusprendė nekeisti palūkanų normų ir nemažinti pandeminės programos apimčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
ECB nusprendė nekeisti palūkanų normų ir nemažinti pandeminės programos apimčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 10, 2021, 3:10 PM, atnaujinta Jun 10, 2021, 3:44 PM

Frankfurte įsikūręs skolintojas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.

Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.

Banko Valdančioji taryba taip pat nusprendė nekeisti 1,85 trln. eurų vertės specialiosios pandeminės vertybinių popierių pirkimo programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) apimčių.

Dabar stebėtojai laukia ECB prezidentės Christine Lagarde spaudos konferenciją, kur banko vadovė gali tikėtis klausimų lietaus apie tai, kada politikos formuotojai gali nuspręsti pradėti mažinti pandeminius vertybinių popierių pirkimus.

Plečiantis vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijoms ir augant paklausai, o įmonėms vėl atnaujinant veiklą, 19 narių turinčios euro zonos perspektyvos pašviesėjo.

Visgi stebėtojai teigia, kad Ch. Lagarde greičiausiai pabrėš saugios strategijos ir paramos išlaikymo poreikį, kad būtų išvengta ankstyvo skolinimosi išlaidų padidėjimo, galinčio pakenkti ekonomikos atsigavimui.

„Net jei ekonominiai pokyčiai, mūsų nuomone, aiškiai pateisintų bent jau pirmąsias diskusijas apie programos apimčių mažinimą, vien tokios diskusijos paminėjimas gali dar labiau padidinti obligacijų pajamingumą ir pakenkti ekonomikos atsigavimui“, –mano banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis.

Panašios diskusijos kyla ir JAV, kur vis labiau nerimaujama dėl augančios infliacijos, galinčios priversti JAV Federalinio rezervo sistemą (FRS) mažinti obligacijų pirkimo schemą ar net didinti palūkanų normas, siekiant išvengti ekonomikos perkaitimo.

Prekybininkai su nekantrumu laukia duomenų apie gegužės mėnesio infliaciją JAV, kurie bus paskelbti per Ch.Lagarde spaudos konferenciją.

Stebėtojai prognozuoja, kad šis skaičius pasieks beveik 5 proc., gerokai viršydamas FRS nustatytą 2 proc. tikslinį lygį.

Infliacijos perviršis Gegužę infliacija euro zonoje pasiekė 2 proc. – aukščiausią lygį per beveik trejus metus ir viršijo ECB tikslinį lygį, kuris yra „šiek tiek mažiau nei 2 procentai“.

Visgi grynoji infliacija, neapimanti smarkiai svyruojančių energijos ir maisto kainų, išlieka prislopinta.

Ch.Lagarde anksčiau yra pažadėjusi, kad ECB „peržvelgs“ prognozuojamą trumpalaikį bendrosios infliacijos padidėjimą.

Pastaraisiais mėnesiais vartotojų kainos sparčiai kilo dėl augančių energijos kainų ir laikinų veiksnių, įskaitant puslaidininkių ir žaliavų trūkumą, taip pat dėl ​​prislopintos paklausos tuo metu, kai įvairūs ekonomikos sektoriai vaduojasi nuo ribojamųjų priemonių.

„Nors infliacijos padėtis Europoje nėra tokia dramatiška kaip JAV, visgi tai yra gana neįprasti vandenys euro zonai“, – pažymėjo „Swissquote Bank“ analitikė Ipek Ozkardeskaya.

Pasak analitikės: „Europos įmonėms reikia paramos, o ECB yra tam, kad suteiktų reikiamą paramą“.

Ch.Lagarde ketvirtadienį pristatys atnaujintas ketvirčio prognozes. Stebėtojų teigimu, infliacijos prognozės gali būti tikslinamos į didesnę pusę, palyginti su dabartine 1,5 proc. 2021 metams ir 1,2 proc. 2022 metams prognoze.

Manoma, kad ekonomikos augimo prognozės iš esmės nesikeis ir sieks 4 proc. šiems metams bei 4,1 proc. 2022-iesiems.

Siekdamas paskatinti atkakliai neaugusią infliaciją bei ekonomikos plėtrą, ECB daugelį metų taikė itin laisvą pinigų politiką.

Jis taip pat siūlo rekordiškai žemas palūkanų normas bankams, kad paskatintų skolinimą ir investicijas.

Be PEPP įgyvendinimo, ECB taip pat skiria 20 mlrd. eurų per mėnesį vyriausybių ir įmonių obligacijų pirkimui pagal dar iki pandemijos galiojusią schemą.

Kovo mėnesį ECB paskelbė ketinantis pirkti obligacijas „žymiai“ didesniu tempu, kad nuramintų rinkų suirutę, kilusią dėl didėjančio obligacijų pajamingumo.

Stebėtojai tikisi, kad spartus vertybinių popierių tempas bus išlaikytas iki rugsėjo, kuomet ECB gali pradėti mažinti pirkimų apimtis.

Tuo tarpu PEPP turėtų galioti iki 2022 metų kovo mėnesio.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.