Kitaip ir negali būti – juk gamtinės dujos yra švariausia pirminės energijos rūšis.
„Verslo įmonėms svarbiausias rodiklis yra investicijų grąža. Daugumoje vykdytų projektų investicijos į dujų katilus atsiperka per 5 metus. Šis laikotarpis laikomas auksiniu standartu“, – sakė didžiulę patirtį šioje srityje sukaupusio koncerno „Filter“ atstovas Aleksandras Kuznecovas.
Specialistas pažymėjo, kad yra ir daugiau priežasčių, skatinančių gamybos įmones rinktis būtent šią šilumai, elektrai, garui ar šalčiui gaminti naudojamą kuro rūšį – gamtines dujas. Taip elgtis skatina ir patogesnis transportavimas, ekologiškumas bei mažesnės pirminės investicijos.
Renkasi paprastesnį valdymą
Pasak A.Kuznecovo, nemenkas lūžis įvyko Lietuvai įsigijus dujų terminalą, kai dėl konkurencijos smuktelėjo gamtinių dujų kaina. Šiuolaikiški dujų katilai pasižymi ypač dideliu energiniu efektyvumu, be to, tokį katilą ir įsirengti, ir prižiūrėti yra pigiau.
„Biokuro katilai yra inertiški, juos valdyti sunkiau, o šiuolaikiški dujiniai vandens šildymo ir garo katilai valdomi kur kas paprasčiau. Todėl pramonės įmonės dažnai renkasi būtent dujinius katilus“, – sakė specialistas.
Daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje privaloma dujinėse katilinėse įsirengti ir ekonomaizerį, kuris iš išmetamų dūmų sugrąžina šilumos energiją. Toks įrenginys į atmosferą išmetamų dūmų temperatūrą sumažina iki 50–60 laipsnių, o energinis efektyvumas šokteli dar 5–10 proc.
Nuostolius mažina inovacijos
„Sukurta įvairių technologijų, kurios prisideda gerinant efektyvumą. Be to, tokie patobulinimai sumažina ir į aplinką išmetamų teršalų kiekį, nes aplinkosaugos reikalavimai vis griežtėja“, – kalbėjo daugiau kaip 200 įvairių projektų Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Bulgarijoje įgyvendinusio koncerno „Filter“ ekspertas.
Pasak A.Kuznecovo, dujų katilinių efektyvumas gerinamas ir optimizuojant valdymą, kontroliuojant patį degimo procesą.
„Garo katiluose pakoregavus valdymą, kontroliuojant deguonies kiekį išmetamuose dūmuose, nuostolius galima sumažinti dar 2–3 procentais, o daug energijos gamyboje naudojančioms įmonėms tai apčiuopiama nauda“, – pažymėjo „Filter“ ekspertas.
Ragina žvelgti plačiau
Ne paslaptis, kad naujas katilines besistatančios ar turimas atnaujinančios įmonės pirmiausia skaičiuoja ekonominę grąžą. Auksiniu standartu laikoma investicija, kai verslui investuoti pinigai ima grįžti po 5 metų.
Bendrovės „Filter“ specialistai neseniai įrengė dujinę katilinę įmonei, kuri į ją investavo 300 tūkstančių eurų. Apskaičiuota, kad šiuolaikiška technologija atsipirks per 5 metus.
Atsiperkamumą pagerina ir valstybės skiriama parama. Tiesa, remiami tik tie projektai, kuriuose įrengiami kondensaciniai ekonomaizeriai. Nemažai pramonės įmonių naudoja senus katilus, nes naujo kaina pernelyg didelė – vidutinės galios katilinė kainuoja 100–200 tūkstančių eurų.
Pasak A.Kuznecovo, skiriama parama galėtų būti ir įvairesnė: „Tikslas yra tas pats – sumažinti nuostolius, kartu mažėja ir tarša, todėl parama galėtų skatinamas efektyvumas, o ne vienas kuris elementas.“
Išsiskiria dideliu efektyvumu
Naujos kartos dujomis kūrenami kondensaciniai katilai populiarūs ir tarp namų ūkių. Nors jiems įrengti paramos neskiriama, jie puikiai konkuruoja su valstybės remiamomis šilumos siurblių ar biokuro šildymo sistemomis.
Mat ten, kur greta nutiesti gamtinių dujų vamzdynai, net be paramos dujinė šildymo ir vandens ruošimo sistema atsieina pigiau nei sparčiai populiarėjantys šilumos siurbliai „vanduo–oras“ ar „vanduo–vanduo“.
Kondensacinis katilas sugrąžina šeimininkui energiją, kuri susidaro vykstant kondensacijos procesui. Tokio katilo šilumokaitis yra didesnis, jame vandens garai virsta pašildytu vandeniu – jis sugrąžinamas į sistemą ir atpigina šildymo išlaidas.
Kai į šildymo sistemą tiekiamas žemesnės kaip 50 laipsnių temperatūros vanduo, o grįžtančio vandens temperatūra neviršija 30 laipsnių, kondensacinio katilo naudingumo koeficientas net keliolika procentų pranoksta įprastą dujų katilą.
Tinka grindiniam šildymui
Kaip ir didelės galios katilinėse, dujiniai katilai gali veikti reaguodami į lauko temperatūrą. Todėl tinkamai sureguliuotos sistemos sukuria komfortišką aplinką – pastovią temperatūrą – ir vartotojui nereikia nieko reguliuoti.
Kondensaciniai katilai efektyviausi sistemoje esant žemai temperatūrai, todėl ypač tinka namuose, kuriuose įrengtas grindinis šildymas.
Mat tokioms sistemoms reikiama temperatūra net ir šalčiausią žiemą retai viršija 35 laipsnius. Nemenkas privalumas, kad energiją taupanti sistema yra pigesnė – jungiant ją prie grindinio šildymo sistemos nebereikia papildomų temperatūros reguliavimo mazgų.
Rūpinasi švietimu
Bendrovė „Ignitis“ užsiima ne tik kuro tiekimu, bet ir pagal susitarimą su Energetikos ministerija rūpinasi vartotojų švietimu.
Gyventojams ir įmonėms pateikiami rinkoje jau įgyvendinti energinio efektyvumo pavyzdžiai, kurie skatina rinktis ekologišką ir patogų kurą, – tokie kaip aprašytas „Filter“ atvejis. Sėkmės istorijos padeda vartotojams apsispręsti įsirengiant ypač efektyvius naujos kartos katilus ir įmonėms bei gyventojams prisidėti prieš švaresnės aplinkos išsaugojimo.
„Ignitis“ siekia skatinti vartotojus diegti energiją taupančias inovacijas, kad ateinančioms kartoms paliktume švarią ir tvarią aplinką.
