„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad smulkusis verslas, ieškodamas išorinės pagalbos ir konsultacijų, dažniausiai tikisi patarimo, kaip pritraukti naujų klientų (33 proc.), konsultacijų finansavimo, teisės ar mokesčių klausimais (38 proc.). Jauniems verslams taip pat svarbu rasti partnerių, galinčių padidinti verslo žinomumą (29 proc.).
Todėl, pasak projekto „Kiekvienas gali“ vadovės Kristinos Pečeliūnaitės, „Swedbank“, klientų bazėje turėdami tūkstančius verslų, tęsia tradiciją būti ne tik finansinių paslaugų tiekėju, bet ir mediatoriumi – suteikti galimybę verslams bendradarbiauti tarpusavyje bei dalytis patirtimi.
„Čia verslai bendrauja, o mes suteikiame priėjimą prie žinių, informacijos ir net labai apčiuopiamos naudos. Pavyzdžiui, reklamos paketų didžiuosiuose šalies portaluose. Siekdami pagerinti verslų matomumą įkūrėme „Kiekvienas gali“ narių mugę internete“, – kalbėjo K.Pečeliūnaitė.
Projekto vadovė pažymėjo, kad verslai ir jų savininkai yra skirtingi. Vieni itin aktyviai išnaudoja bendruomenės teikiamas galimybes, kiti – kuklesni. „Tam, kad bendruomenė naudos duotų visiems, dalijamės verslo istorijomis, pamokomis, diskusijomis, iš kurių klausytojai ir skaitytojai gali pasisemti žinių ir pasimokyti iš klaidų“, – tvirtino K. Pečeliūnaitė.
Galimybė augti
Dvidešimtmetį floristika užsiimanti „Kiekvienas gali“ bendruomenės narė Inesa Borkovska džiaugėsi karantino metu ne tik išlaikiusi verslą, tačiau spėjusi jį išauginti.
Pasak jos, didelės reikšmės turėjo elektroninės prekybos plėtra. „Tam reikėjo specialistų pagalbos, kurie žingsnis po žingsnio patarė, ką darysime toliau. Pirmą karantiną buvome išsiblaškę, nes nagrinėjome rinką, tačiau per antrąjį karantiną ėmėme dirbti sparčiau“, – nuotolinėje „Kiekvienas gali“ konferencijoje kalbėjo gėlių salono „Inesos gėlės“ įkūrėja.
Skaitmeninės rinkodaros svarbą pabrėžė ir Mindaugas Kriščiūnas, „Zenoo.lt“ bendrasavininkas. Anot jo, rinkodara priklauso nuo verslo modelio bei sektoriaus, kuriam jis priklauso, tačiau yra universalus ir visiems verslams taikytinas bruožas – aiškiai suvokti prekės ženklo kuriamą pridėtinę vertę.
„Pirmasis žingsnis yra išsigryninti prekinio ženklo siūlomą vertę ir pradėti ją aktyviai komunikuoti. Tuomet būtų galima kreiptis į profesionalus, kurie padėtų atrasti būdą didinti tikslinę auditoriją ir klientų bazę. Vėliau jau galima stebėti konkurentų veiklą ir taikyti panašias metodikas ir taktikas“, – akcentavo verslininkas.
Anot K.Pečeliūnaitės, karantino metu verslai susidūrė su daugeliu iššūkių, tačiau didžiausi iš jų susiję su logistika. „27 proc. tyrimo dalyvių negalėjo išsiųsti prekių pirkėjams, 26 proc. paminėjo, kad tiekėjai vėlavo, o dešimtadaliui buvo sunku rasti vietinių parnerių sutrūkusioms tiekimo grandinėms pakeisti. Bendruomenės būtent šį vakuumą ir turi užtikrinti“, – aiškino projekto vadovė.
Jai antrino ir I.Borkovska, teigdama, jog prie karantino sąlygų persiorientuoti padėjo papildomas personalas ir geresnė komunikacija.
„Samdėme specialistus, kurie padėjo mums išsilaikyti ir net išauginti verslą, pavyzdžiui, kurjerius. Pradėjome tiekti dovanas į namus bei kūrėme edukacines programas, pratinančias žmones prie gėlių kultūros“, – patirtimi dalijosi verslininkė.
Prieinamos konsultacijos ir pagalba
Prie „Swedbank“ smulkiojo verslo bendruomenės I.Borkovska prisijungti nusprendė susidomėjusi galimybe dalintis verslo patirtimi su bendraminčiais.
„Kai prieš dvidešimt metų pradėjau verslą, man trūko informacijos, norėjosi pasiklausyti iš šono, išgirsti sėkmės istorijų. Čia mes tuo ir dalijamės. Labai patinka bendrauti, kai žmonės iš skirtingų sričių dalijasi patirtimi ir supranta, kad turi labai daug bendro. Manau, kad kitiems tai irgi yra naudinga. Smagu būti kažkam motyvacija ir geru pavyzdžiu“, – pasakojo floristė.
I.Borkovska džiaugiasi sužinojusi apie verslo finansavimo galimybes, su kuriomis susipažinti, pasak projekto vadovės K.Pečeliūnaitės, galimybę turės kiekvienas platformos dalyvis.
„Bendruomenės nariai konsultuojasi su banko ekspertų komanda. Bet kuris, net mažiausias verslas, gali užduoti klausimą ir gauti konsultaciją iš personalo, elektroninės komercijos, marketingo, tvarumo ir, aišku, finansavimo klausimais“, – kalbėjo K.Pečeliūnaitė.
Gėlių salono įkūrėja įsitikinusi, kad žmonės mato tik gražiąją pusę – parduotuvėse žydinčias gėles, tačiau neįvertina verslo rizikos.
„Kol jos ten atsiranda, nukeliauja labai ilgą kelią. Tai yra labai greitai gendanti prekė, todėl pardavimus reikia prognozuoti savaitę į priekį. Prognozės ne visada pasiteisina“, – pasakojo verslininkė.
Pasak jos, karantino metu atsirado moterų, norinčių pradėti gėlių verslą, bet nežinančių, kiek iššūkių laukia: „Šiais laikais svarbu būti universaliam. Verta turėti fizinę bei elektroninę parduotuvę, taip pat būti laisvai samdomu darbuotoju, kurio paslaugas galėtų pirkti kitos įmonės“.
Tačiau K.Pečeliūnaitė pabrėžia, kad „kitų verslų istorijos, kurios perduoda realią patirtį, pasakoja, kaip pradėjo verslą, kokie didžiausi iššūkiai kilo ir kokių sprendimų priemonių ėmėsi, gali būti ir įkvėpimas, ir pamokos, kaip užtikrinti, kad pradžia būtų sėkminga. O galimybė nemokamai pasikonsultuoti su visų verslo valdymo sričių ekspertais – gali prisididėti prie sėkmės“, – įsitikinusi projekto vadovė.
