2022-ųjų ES biudžetas bus kitoks – numatyti ir 143 milijardai eurų dotacijų

„Siūlome iki šiol neregėto dydžio finansinę paramą, padėsiančią stiprinti Europos atsigavimą po ekonomikos ir sveikatos krizių, – kalbėjo už ES biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas. – Padėsime labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems žmonėms, įmonėms ir regionams.

Investuosime į Europos atsparumą ir jos modernizavimą įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Pagrindiniai mūsų prioritetai – grąžinti Europą į vėžias, paspartinti jos atsigavimą ir užtikrinti, kad ji būtų pasirengusi ateičiai!“

Biudžetas atspindi ES politinius prioritetus, kurie yra svarbūs siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą. Šiuo tikslu Europos Komisija siūlo (įsipareigojimai):

· 118,4 mlrd. EUR „NextGenerationEU“ dotacijų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) panaudoti siekiant sušvelninti koronaviruso pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį ir užtikrinti, kad ES ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams bei galimybėms;

· 53 mlrd. EUR skirti bendrai žemės ūkio politikai ir 972 mln. EUR – Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondui, t. y. Europos ūkininkams ir žvejams, taip pat žemės ūkio (maisto) produktų ir žuvininkystės sektorių atsparumui didinti ir krizių valdymui reikalingiems pajėgumams užtikrinti. 5,7 mlrd. EUR iš „NextGenerationEU“ biudžeto būtų galima papildomai skirti Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP);

· 36,5 mlrd. EUR skirti regioninei plėtrai ir sanglaudai. Juos papildytų 10,8 mlrd. EUR iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto pagal iniciatyvą „REACT-EU“, siekiant remti reagavimo į krizę ir jos įveikimo veiksmus;

· 14,8 mlrd. EUR skirti mūsų partneriams ir interesams pasaulyje remti: iš jų 12,5 mlrd. EUR būtų skirta pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Europos vaidmuo pasaulyje“, o 1,6 mlrd. EUR atitektų humanitarinei pagalbai (HUMA);

· 13,1 mlrd. EUR skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms – iš jų 12,2 mlrd. EUR būtų skirta Europos Sąjungos pavyzdinei mokslinių tyrimų programai „Europos horizontas“. 1,8 mlrd. EUR jai galėtų būti papildomai skirta iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto;

· 5,5 mlrd. EUR skirti Europos strateginėms investicijoms: iš jų 1,2 mlrd. EUR būtų skirta pagrindiniams programos „InvestEU“ prioritetams (moksliniams tyrimams ir inovacijoms, dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, sveikatos sektoriui ir strateginėms technologijoms), 2,8 mlrd. EUR – Europos infrastruktūros tinklų priemonei siekiant pagerinti tarpvalstybinę infrastruktūrą ir 1,2 mlrd. EUR – Skaitmeninės Europos programai siekiant formuoti skaitmeninę Sąjungos ateitį. Iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto programai „InvestEU“ galėtų būti papildomai skirta 1,8 mlrd. EUR;

· 4,7 mlrd. EUR skirti žmonėms, socialinei sanglaudai ir vertybėms: iš jų 3,4 mlrd. EUR būtų skirta programai „Erasmus+“ siekiant žmonėms suteikti švietimo ir judumo galimybių, 401 mln. EUR – visos Europos menininkams ir kūrėjams remti ir 250 mln. EUR – teisingumui, teisėms ir vertybėms propaguoti;

· 2,1 mlrd. EUR skirti su kosmosu susijusioms išlaidoms, visų pirma Europos kosmoso programai, pagal kurią bus telkiami Europos Sąjungos veiksmai šioje strateginėje srityje;

· 1,9 mlrd. EUR skirti aplinkos ir klimato politikai: iš jų 708 mln. EUR būtų skirti programai LIFE, pagal kurią remiami klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmai, o 1,2 mlrd. EUR – Teisingos pertvarkos fondui siekiant užtikrinti, kad žalioji pertvarka būtų palanki visiems. Iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto Teisingos pertvarkos fondui galėtų būti papildomai skirta 4,3 mlrd. EUR;

· 1,9 mlrd. EUR skirti sienų apsaugai: iš jų 780 mln. EUR būtų skirti Integruoto sienų valdymo fondui (ISVF), o 758 mln. EUR – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (Frontex);

· 1,9 mlrd. EUR skirti šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms remti, siekiant padėti įvykdyti prisijungimo prie Sąjungos proceso reikalavimus, visų pirma pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA III);

· 1,3 mlrd. EUR skirti su migracija susijusioms išlaidoms – iš jų 1,1 mlrd. EUR būtų skirta migrantams ir prieglobsčio prašytojams remti laikantis mūsų vertybių ir prioritetų;

· 1,2 mlrd. EUR skirti gynybos ir bendriems saugumo uždaviniams spręsti: iš jų 950 mln. EUR būtų skirti pajėgumų plėtrai ir moksliniams tyrimams pagal Europos gynybos fondo (EGF) programą remti, o 232 mln. EUR – kariniam mobilumui remti;

· 905 mln. EUR panaudoti bendrosios rinkos veikimui užtikrinti: iš jų 584 mln. EUR būtų skirta Bendrosios rinkos programai ir beveik 200 mln. EUR – kovai su sukčiavimu, mokesčiams ir muitinei;

· 789 mln. EUR skirti programai „ES – sveikatos labui“ siekiant visapusiškai patenkinti žmonių sveikatos poreikius, o 95 mln. EUR – Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmui („rescEU“), kad kilus krizei būtų galima greitai teikti operatyvinę pagalbą. Iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto „rescEU“ galėtų būti skirti papildomi 680 mln. EUR;

· 600 mln. EUR skirti saugumui – iš jų 227 mln. EUR atitektų Vidaus saugumo fondui (VSF), vykdančiam kovą su terorizmu, radikalizacija, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais.

2022 m. biudžeto projektas yra 2020 m. pabaigoje priimto Europos Sąjungos ilgalaikio biudžeto dalis ir juo siekiama ilgalaikio biudžeto prioritetus paversti konkrečiais metiniais rezultatais. Todėl didelė lėšų dalis bus skirta kovai su klimato kaita, laikantis tikslo 30 proc. ilgalaikio biudžeto ir ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto išleisti šiam politikos prioritetui.