Gegužės 31 – birželio 6 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 11 proc., iki 66,8 Eur / MWh. Tokios aukštos vidutinės savaitės kainos Lietuvoje paskutinį kartą fiksuotos vasario 8 – 14 dienomis, kai buvo pasiekta 69,5 Eur / MWh riba. Estijoje kaina didėjo 16 proc. ir siekė 61,3 Eur / MWh, o Latvijoje padidėjo 18 proc., iki 62,4 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę elektros kainos regione ir toliau kilo, o dėl Švedijos trečiojoje prekybos zonoje vykdomų planinių elektrinių priežiūros darbų ir siekiant užtikrinti patikimą elektros tinklo veikimą, pralaidumai iš Švedijos pietinės zonos į Lietuvą buvo sumažinti iki 350 MW.
Taip pat šią savaitę dėl prasidėjusių „Estlink – 1“ jungties planinės priežiūros darbų pralaidumai tarp Suomijos ir Estijos iki birželio 11 dienos bus sumažinti 358 MW. „NordBalt“ ir „Estlink“ jungtys leidžia turėti žemesnes elektros kainas visame Baltijos jūros regione.
Taigi, sumažintus importo srautus iš Šiaurės šalių, kur vyrauja gausi atsinaujinančių energijos išteklių generacija, turėtų keisti vietinė Baltijos šalių generacija arba importas iš kaimyninių valstybių“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo iki 219 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 25 proc., o vietos elektrinės užtikrino 27 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 62 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 38 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 11 proc., hidroelektrinės – 32 proc., saulės elektrinės – 9 proc., kitos elektrinės – 11 proc. elektros energijos.
Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 7 proc., gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 64 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys sumažėjo 25 proc., o kitų elektrinių gamyba augo 3 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 73 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 2 proc. 15 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 14 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 65 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 6 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 27 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 74 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją – 0 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 25 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 31 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 15 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 50 proc., o Švedijos kryptimi – 7 proc.
