Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas sako, kad padidindama mokestinę naštą Lietuva savo verslui smarkiai pablogino konkurencines sąlygas.
Jo teigimu, nuo 2020 metų didėjo ne tik koeficientas, bet ir bazinė minimalioji mėnesinė alga visoje Lietuvoje.
„Nesunku paskaičiuoti, kad vežėjams minimalus atlyginimas padidėjo beveik 40 proc. Mūsų verslas konkuruoja tarptautinių krovinių gabenimo rinkoje su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kurie apskritai netaiko jokių koeficientų. Palyginti su jais, esame blogesnėje konkurencinėje padėtyje. Todėl dalis vežėjų savo veiklą jau iškėlė ir plėtrą vykdo užsienyje“, – sako P.Drižas.
Vežėjai skaičiuoja, kad dėl Vyriausybės sprendimo didinti mokestinę naštą, verslas 2020 metais susidūrė su papildomomis išlaidomis, siekiančiomis 75 mln. eurų.
P.Drižo vertinimu, jeigu norima, kad verslas neišsivaikščiotų, turi būti siekiama, kad valstybinė mokestinė politika būtų nuspėjama ir prognozuojama, atsižvelgianti į socialinių partnerių pozicijas, protinga ir subalansuota, tinkamai įvertinanti ir konkurencinę aplinką su aplinkinių šalių darbo rinkomis.
„Dabar matome pasekmes, kai teisėkūros procese valstybė imasi atstovauti siauriems grupių interesams. Ignoruojant atvirą dialogą ir visų socialinių partnerių nuomonę, priimami sprendimai, prieštaraujantys įstatymams“, – pažymi P. Drižas.
2019 metų spalį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo 2020 metų sausio 1 dienos nuo 1,3 iki 1,65 buvo padidintas koeficientas, taikomas apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio dydį, kurį mokant darbuotojui gali būti mokama didesnė nei 50 proc. darbo užmokesčio dydžio neapmokestinamųjų dienpinigių suma.
„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarimais nustatytų teisėkūros taisyklių, taip pat konstitucinio atsakingo valdymo principo suponuojamų teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimų“, – rašoma KT pranešime.
KT nutarimas Teisės aktų registre bus paskelbtas ir įsigalios 2022 m. sausio 3 d.
